Vilniaus universitetas

Proteomikos centras

Lietuvos biochemiku draugija


 

Biochemijos institutas buvo įsteigtas 1967 m. sausio 1 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Prezidiumo 1966 11 23 d. nutarimu Nr. 470. Šiuo nutarimu nustatytos pagrindinės Institute vykdomų mokslinių tyrimų kryptys: “fermentų struktūros ir modeliavimo tyrimai; dirbtinių biokatalizatorių ir mutageninių medžiagų sintezė, siekiant gauti mutageninių mikroorganizmų formas, produkuojančias tam tikrus fermentus ir gyvulininkystei naudingą biomasę; citotoksinių cheminių medžiagų sintezė ir jų poveikio ląstelės gyvybingumui tyrimai; baltymų, deficitinių amino rūgščių ir vitaminų iš maistinių ir techninių žaliavų atliekų sintezės, cheminių ir mikrobiologinių procesų tyrimai”.

    LMA Prezidiumas paskyrė pirmuosius instituto vadovus: Liuda Rasteikienė - direktorė, Pranas Sadauskas - direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, Vytautas Biekša - mokslinis sekretorius. Savo veiklą Institutas pradėjo Chemijos ir cheminės technologijos instituto rūmuose, A. Goštauto g. 9. Taip pat buvo patvirtinta Instituto struktūra: Organinės sintezės sektorius, Mikroorganizmų biochemijos sektorius, Citologijos-citochemijos sektorius, Biologiškai aktyvių medžiagų tyrimo sektorius ir Enzimologijos sektorius. 1967 09 05 d. papildomai buvo įsteigtas šeštasis sektorius - Aminorūgščių ir peptidų chemijos. Nuo 1967 m. Biochemijos instituto struktūrinė organizacija kito keletą kartų. Dabartinę struktūrą sudaro dešimt mokslinių padalinių - skyrių.

    Pirmosios Instituto mokslinės veiklos kryptys apėmė labai platų tyrimų spektrą, vėliau vyko mokslinių tyrimų ir temų integravimas, naujų mokslinių krypčių formavimas. 1980 m. pagrindinė Instituto darbo kryptis buvo - “biocheminiai ir genetiniai ląstelės funkcionavimo pagrindai (imunogenezės, malignizacijos, fermentatyvinės katalizės, makromolekulių modifikavimo, energijos kitimo biomembranose tyrimai) ir citoaktyvių junginių kryptinga sintezė”.

    Nuo 1967 m. Institute buvo atliekami biologiškai aktyvių junginių, turinčių įvairias citoaktyvias funkcines grupes, kryptinga sintezė ir savybių tyrimai. Šių tyrimų pagrindinis tikslas buvo sukurti naujus priešnavikinius ir priešleukozinius preparatus, o taip pat medžiagas, pasižyminčias chemosteriliantinėmis ir mutageninėmis savybėmis. Buvo tiriami sulfenchloridų elektrofilinio prisijungimo prie nesočių karboksirūgščių darinių reakcijos, alkiltiochlorkarboksirūgščių izomerizacijos mechanizmai bei chloro atomo pakeitimo dėsningumai (vadovė L. Rasteikienė). Buvo vykdomi aminorūgščių, peptidų ir fosfato (tiofosfato) rūgščių citoaktyvių darinių sintezės, stereoizomerizacijos ir savybių tyrimai (vadovas K. Karpavičius). Veikimo įtakos įvairiems biocheminiams ir fiziologiniams organizmo rodikliams tyrimai buvo vykdomi su piktybinį augimą slopinančiais junginiais (vadovai A. Keršulis, A. Malachovskis). Keturi Institute sintetinti junginiai (lofenalis, heksafosfamidas, pafencilas, fenalonas) buvo patvirtinti onkologinių susirgimų gydymui, o jų gamyba įdiegta Lietuvos chemijos ir farmacijos įmonėse. Taip pat buvo tiriama galvijų ir paukščių leukozė (vadovas P. Sadauskas), nagrinėjami kobalaminų (vadovė S. Kanopkaitė) ir fermentų (vadovas T. Čiurlys) biosintezės ir biochemijos klausimai, fermentinės katalizės (vadovas J. Kulys) ir bioenergetinius (vadovas A. Jasaitis) procesai.

    Taip pat institute vystėsi ląstelės branduolio struktūros (A. Gineitis), genų veiklos (J. Rubikas ir R. Nivinskas) ir imunologijos (vadovas V. Tamošiūnas) tyrimai. Devintojo dešimtmečio pradžioje fermentinės katalizės tyrimų pagrindu intensyviai pradėjo vystytis biosensorių kūrimo ir pritaikymo darbai (J. Kulys, V. Laurinavičius). Nuo tyrimų pradžios Biochemijos institute sukurta virš 30 įvairių biosensorių ir jų konstrukcinių variantų, skirtų gliukozės, cholesterolio, pieno rūgšties, etilo alkoholio, šlapalo ir kitų svarbių junginių nustatymui. Gliukozės biosensoriai panaudoti gliukozės ekspres-analizatoriuose “Eksan-G”, kurių gamyba buvo pradėta 1986 m. Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje. Lietuvos gydymo įstaigose didelė dalis gliukozės kraujyje tyrimų atliekami šiuo prietaisu.

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 06 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimu Nr. 245 jam suteiktas Valstybinio mokslo instituto statusas bei patvirtintos pagrindinės veiklos kryptys.  1992 01 28 LRV nutarimu Nr. 58 buvo pritarta Instituto Statutui. 1995 03 21 d. Instituto mokslinės veiklos kryptys buvo patvirtintos LRV nutarimu Nr. 399: genų struktūros ir ekspresijos reguliavimo tyrimai; eukariotinės ląstelės funkcinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai; biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai; bioorganinių junginių sintezė, jų savybių ir pritaikymo tyrimai. 1997 03 28 d. įregistruota Valstybės biudžetinė įstaiga „Biochemijos institutas“, kurio steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o 1998 07 02 d. LRV nutarimu Nr. 825 ( LRV 2003 03 10 d. nutarimo Nr. 304 redakcija) buvo patvirtintos svarbiausios instituto mokslinių tyrimų kryptys. 2003 05 27 d. LRV nutarimu Nr. 669 buvo patvirtintas naujas Biochemijos instituto Statutas.

   2010 m. spalio 1 d. Biochemijos institutas reorganizuotas prijungiant prie Vilniaus universiteto LRV nutarimu Nr. 1057, 2010-07-21.

   

Instituto vadovai

Prof. habil. dr. Liuda RASTEIKIENĖ, 1967 01 01 – 1985 12 02
Prof. habil. dr. Juozas KULYS, 1985 12 02 – 1992 03 26
Prof. habil. dr. Valdemaras RAZUMAS, 1992 03 26 - 2004 05 04
Prof. habil. dr. Valdas LAURINAVIČIUS, 2004 05 05 - 2014 05 05
dr. Kastis KRIKŠTOPAITIS, 2014 05 06