Girdint žodį cholesterolis, daugeliui iš mūsų pirmiausia kyla asociacijos su širdies ligomis, kraujagyslių užsikimšimu, griežtomis dietomis ir medikamentų vartojimu. Tačiau tiesa ta, kad ši į riebalus panaši, vašką primenanti medžiaga yra gyvybiškai svarbi ir visiškai natūrali mūsų organizmo funkcijoms palaikyti. Cholesterolis daugiausia gaminamas kepenyse, nors nedidelę jo dalį gauname ir su maistu. Šis lipidas yra absoliučiai būtinas ląstelių membranų statybai, užtikrinant jų lankstumą ir pralaidumą. Be jo mūsų organizmas nesugebėtų sintetinti gyvybiškai svarbių hormonų, pavyzdžiui, streso hormono kortizolio bei lytinių hormonų – testosterono, estrogeno ir progesterono. Be to, cholesterolis atlieka pagrindinį vaidmenį vitamino D, kurį organizmas gamina veikiant saulės spinduliams, bei tulžies rūgščių, kurios padeda virškinti su maistu gaunamus riebalus, gamyboje. Problemos sveikatai prasideda ne tada, kai organizme apskritai yra cholesterolio, o tada, kai sutrinka gležna jo rūšių pusiausvyra. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, pasižymintis greito ir perdirbto maisto gausa, nuolatine įtampa, stresu bei drastiškai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, lemia tai, kad vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių susiduria su per aukštu šio lipido lygiu kraujyje. Siekiant išsaugoti ilgalaikę sveikatą, mėgautis kokybišku gyvenimu ir išvengti klastingų širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, kurios dažnai vystosi be jokių išankstinių simptomų, būtina detaliai suprasti, kaip cholesterolis veikia mūsų kūną, kokios priežastys skatina jo perteklinį kaupimąsi ir kokių praktinių, mokslo patvirtintų veiksmų galime imtis, kad šį procesą efektyviai suvaldytume.
Gerojo ir blogojo cholesterolio skirtumai
Kadangi cholesterolis yra grynos riebalinės kilmės, jis, kaip ir aliejus vandenyje, negali savarankiškai tirpti ir keliauti kraujotaka, kurios pagrindą sudaro vanduo. Tam organizmas sukūrė išradingą mechanizmą – specialius mikroskopinius nešiklius, vadinamus lipoproteinais. Tai savotiškos transporto priemonės, sudarytos iš baltymų (išorėje) ir riebalų (viduje). Priklausomai nuo to, koks baltymų ir riebalų santykis sudaro šiuos nešiklius, cholesterolis medicinoje ir kasdienėje kalboje paprastai skirstomas į dvi pagrindines kategorijas, kurias populiaru vadinti tiesiog geruoju ir bloguoju cholesteroliu.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – blogasis cholesterolis
Mažo tankio lipoproteinai, plačiausiai žinomi akronimu MTL (arba angliškai LDL), atlieka aprūpinimo funkciją – jie neša cholesterolį iš kepenų į ląsteles ir audinius visame kūne, kuriems jo reikia atstatymo procesams ar hormonų gamybai. Tačiau pavojus iškyla tada, kai MTL kiekis kraujyje tampa per didelis ir viršija ląstelių poreikius. Kai ląstelės nebesugeba pasisavinti viso joms siūlomo cholesterolio, šis perteklius lieka cirkuliuoti kraujotakoje ir galiausiai pradeda nusėsti bei kauptis ant vidinių arterijų sienelių. Laikui bėgant, oksiduojantis šiems riebalams ir reaguojant su imunine sistema, sankaupos kietėja, apauga kalciu ir virsta vadinamosiomis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Dėl šios priežasties MTL lipoproteinas ir yra vadinamas bloguoju cholesteroliu. Jo perteklius tiesiogiai ir agresyviai prisideda prie kraujagyslių spindžio siaurėjimo, trikdo normalią kraujotaką bei drastiškai didina riziką susirgti išemine širdies liga ar patirti miokardo infarktą.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – gerasis cholesterolis
Kita vertus, didelio tankio lipoproteinai, vadinami DTL (angliškai HDL), atlieka visiškai priešingą, apsauginį vaidmenį. Organizme jie veikia kaip nenuilstantys sanitarai ar valytojai. DTL surenka cholesterolio perteklių iš audinių, ląstelių ir, kas svarbiausia, nuo kraujagyslių sienelių, o tuomet saugiai transportuoja jį atgal į kepenis. Pasiekęs kepenis, šis nereikalingas cholesterolis yra perdirbamas arba galutinai pašalinamas iš organizmo per žarnyną su tulžies rūgštimis. Kuo aukštesnis DTL lygis jūsų kraujyje, tuo geriau jūsų širdies ir kraujagyslių sistema yra apsaugota nuo pavojingų apnašų susidarymo ir arterijų užsikimšimo. Būtent todėl gydytojai kardiologai ir šeimos gydytojai visada akcentuoja dvejopą tikslą: ne tik maksimaliai sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, bet ir aktyviais gyvenimo būdo pokyčiais padidinti gerojo cholesterolio lygį, taip atkuriant sveiką balansą.
Kodėl cholesterolio lygis kraujyje padidėja?
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, moksliškai vadinamas hipercholesterolemija, retai atsiranda dėl vienos izoliuotos priežasties. Dažniausiai tai yra sudėtingas genetinių polinkių, amžiaus nulemtų pokyčių ir, svarbiausia, netinkamo gyvenimo būdo veiksnių derinys. Nors kai kurių rizikos faktorių (pavyzdžiui, amžiaus ar genetikos) pakeisti mes tiesiog negalime, didžioji dalis ir pati svarbiausia priežasčių grupė yra tiesiogiai priklausoma nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Suprasdami šiuos veiksnius, galime imtis efektyvių prevencinių priemonių.
Pagrindiniai ir labiausiai paplitę veiksniai, lemiantys žalingą MTL cholesterolio augimą, yra šie:
- Mityba, kurioje dominuoja sotieji riebalai: Nuolatinis ir gausus riebios raudonos mėsos, dešrų, riebių pieno produktų (grietinėlės, sviesto, kietųjų sūrių) vartojimas stipriai stimuliuoja kepenis gaminti daugiau cholesterolio. Dar pavojingesni yra pramoniniu būdu sukurti transriebalai, randami daugelyje komercinių konditerijos gaminių, margarino rūšių ir gruzdinto greito maisto patiekalų. Transriebalai veikia dvigubai neigiamai: jie drastiškai didina blogojo ir kartu mažina gerojo cholesterolio kiekį.
- Sėslus gyvenimo būdas: Šiuolaikinis darbas biure ir laisvalaikis prie ekranų lėmė fizinio aktyvumo krizę. Mažas judėjimas lėtina bendrą organizmo medžiagų apykaitą ir smarkiai slopina gerojo DTL cholesterolio gamybą, todėl organizmui tampa nepaprastai sunku natūraliai pašalinti blogojo cholesterolio perteklių.
- Antsvoris ir nutukimas: Per didelis kūno masės indeksas (KMI) yra glaudžiai ir tiesiogiai susijęs su pakitusiu lipidų profiliu. Nutukimas, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje (visceraliniai riebalai), skatina uždegiminius procesus, didina trigliceridų (kito tipo kraujo riebalų) bei MTL cholesterolio kiekį.
- Žalingi įpročiai: Rūkymas yra ypač žalingas kraujagyslėms. Cigarečių dūmuose esantys toksinai tiesiogiai pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles (endotelį), padarydami jas šiurkščias. Prie tokių pažeistų sienelių cholesterolio ir riebalų sankaupos prilimpa daug greičiau ir lengviau. Be to, rūkymas pastebimai mažina gerojo cholesterolio kiekį. Per didelis alkoholio vartojimas savo ruožtu apsunkina kepenų veiklą ir didina bendrą kraujo riebalų kiekį.
- Amžius ir lytis: Nors padidėjęs cholesterolis vis dažniau diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, senstant organizmo metabolizmas natūraliai lėtėja, o kepenų gebėjimas filtruoti bei pašalinti MTL cholesterolį prastėja. Moterims rizika smarkiai išauga po menopauzės, kai organizme drastiškai sumažėja hormono estrogeno, kuris moterims padeda išlaikyti aukštą apsauginio gerojo cholesterolio lygį, gamyba.
- Genetinis polinkis: Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldimas genetinis sutrikimas, dėl kurio ląstelės, ypač kepenyse, neturi pakankamai receptorių MTL cholesterolio pašalinimui iš kraujo. Žmonės, paveldėję šį geną, gali susidurti su pavojingai aukštu cholesterolio lygiu dar jaunystėje, net ir tuo atveju, jei jie maitinasi ypač sveikai ir yra fiziškai labai aktyvūs.
Kaip padidėjęs cholesterolis veikia mūsų organizmą ir širdies sveikatą
Viena iš pačių didžiausių ir klastingiausių su aukštu cholesteroliu susijusių problemų yra ta, kad šis sutrikimas neturi absoliučiai jokių akivaizdžių, fizinių simptomų. Žmogus gali jaustis puikiai, atrodyti sveikas, turėti daug energijos ir nejausti jokio skausmo, tačiau jo kraujagyslėse jau gali vykti dramatiški ir gyvybei pavojingi pokyčiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo negailestingą statistiką: būtent širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi visame pasaulyje. O negydomas, ilgai besitęsiantis aukštas cholesterolis yra laikomas vienu iš pačių svarbiausių ir agresyviausių šių ligų kaltininkų.
Kai žmogaus kraujyje nuolat cirkuliuoja pernelyg didelis MTL cholesterolio kiekis, prasideda lėtas, tylus procesas, vadinamas ateroskleroze. Arterijų, kurios atlieka gyvybiškai svarbią funkciją – aprūpina širdį, smegenis, inkstus ir kitus organus deguonimi bei maisto medžiagomis praturtintu krauju, sienelėse pradeda kauptis mikroskopinės cholesterolio, ląstelių atliekų, kalcio ir kitų medžiagų apnašos. Dėl šių besiformuojančių apnašų, dar vadinamų plokštelėmis, arterijos palaipsniui praranda savo natūralų elastingumą, susiaurėja ir kietėja. Sumažėjęs kraujagyslių spindis reiškia, kad per jas gali pratekėti kur kas mažiau kraujo. Dėl to širdies raumeniui tenka dirbti daug sunkiau ir intensyviau, pumpuojant kraują po visą kūną, kas ilgainiui veda prie padidėjusio kraujospūdžio (hipertenzijos) ir širdies raumens išsekimo.
Tačiau pats pavojingiausias aterosklerozės scenarijus įvyksta tada, kai kraujagyslės sienelėje susiformavusi aterosklerotinė plokštelė staiga įtrūksta arba plyšta. Reaguodamas į pažeidimą, organizmas toje vietoje skubiai formuoja kraujo krešulį (trombą), bandydamas užtaisyti „žaizdą“. Šis krešulys gali per kelias minutes visiškai užblokuoti ir taip jau susiaurėjusios arterijos kraujo tekėjimą. Jei toks visiškas užblokavimas įvyksta vienoje iš vainikinių arterijų, kurios aprūpina patį širdies raumenį, ląstelės be deguonies pradeda žūti ir žmogų ištinka ūmus miokardo infarktas. Jei užblokuojama arterija, vedanti deguonį į smegenis, žūsta smegenų audinys ir įvyksta išeminis insultas. Be šių kraštutinių būklių, aukštas cholesterolis taip pat gali sukelti periferinių arterijų ligą, kai kraujotaka sutrinka kojose ar rankose, sukeldama stiprų skausmą vaikštant, tirpimą ir negyjančias opas. Visos šios būklės yra tiesiogiai pavojingos gyvybei ir gali baigtis staigia mirtimi arba palikti sunkų, negrįžtamą neįgalumą.
Natūralūs būdai cholesterolio kiekiui reguliuoti
Laimei, diagnozavus padidėjusį cholesterolį, nereikėtų pulti į paniką. Daugeliu atvejų, ypač jei liga nėra stipriai pažengusi, cholesterolio lygį galima sėkmingai ir efektyviai koreguoti iš esmės pakeitus gyvenimo būdą ir kasdienius įpročius. Net ir tais atvejais, kai gydytojas, įvertinęs didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, išrašo specialius cholesterolį mažinančius vaistus – statinus, sveika gyvensena išlieka absoliučiai būtina sąlyga siekiant ilgalaikių rezultatų ir siekiant išvengti vaistų dozių didinimo. Štai patys efektyviausi ir moksliškai pagrįsti žingsniai, padedantys natūraliai suvaldyti šią problemą ir atstatyti kraujagyslių sveikatą:
- Rinkitės širdij palankią mitybą: Pagrindinis ir galingiausias jūsų ginklas kovoje su cholesteroliu yra kasdienio mitybos raciono peržiūrėjimas ir koregavimas. Sočiuosius gyvulinės kilmės riebalus nedelsiant keiskite polinesočiaisiais ir mononesočiaisiais augaliniais riebalais, kurių gausu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejuje, avokaduose, įvairiuose riešutuose bei sėklose (pavyzdžiui, moliūgų ar linų sėmenų). Į savo meniu bent du ar tris kartus per savaitę įtraukite riebios žuvies – lašišos, skumbrės, sardinių ar upėtakių. Žuvyje esančios Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, puikiai padeda mažinti trigliceridų kiekį kraujyje ir mažina kraujo spaudimą.
- Reikšmingai padidinkite tirpių skaidulų suvartojimą: Tirpios maistinės skaidulos organizme veikia kaip galinga kempinė. Patekusios į žarnyną, jos susijungia su cholesterolio ir tulžies rūgščių dalelėmis ir neleidžia joms absorbuotis į kraujotaką, pašalindamos jas kartu su išmatomis. Puikūs ir lengvai prieinami tirpių skaidulų šaltiniai yra avižos, avižų sėlenos, miežiai, visos ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, avinžirniai), taip pat vaisiai bei daržovės, ypač obuoliai, kriaušės, citrusiniai vaisiai, morkos ir briuselio kopūstai. Mitybos specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti bent 25–30 gramų maistinių skaidulų.
- Būkite fiziškai aktyvūs kasdien: Reguliarus sportas ir judėjimas yra būtinas norint optimizuoti lipidų apykaitą. Fizinis krūvis ne tik padeda atsikratyti antsvorio, bet ir tiesiogiai, moksliškai įrodytu būdu, didina gerojo DTL cholesterolio lygį. Pasaulio sveikatos organizacija visiems suaugusiems rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos per savaitę. Tai neprivalo būti alinantis darbas sporto salėje. Pakanka reguliaraus greito ėjimo, plaukimo, važinėjimo dviračiu, sodo darbų ar netgi intensyvių šokių. Svarbu, kad veikla būtų reguliari ir padidintų širdies ritmą.
- Griežtai atsisakykite rūkymo: Jei rūkote, šio žalingo įpročio metimas yra bene didžiausia paslauga, kurią galite padaryti savo širdžiai. Metus rūkyti, organizmas pradeda atsigauti stebėtinai greitai: jau po kelių mėnesių pastebimai pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija, endotelio ląstelės pradeda atsinaujinti, o gerojo DTL cholesterolio lygis vėl pradeda kilti, leisdamas organizmui efektyviau valytis nuo MTL cholesterolio sankaupų.
- Išmokite valdyti lėtinį stresą: Nors stresas tiesiogiai cholesterolio negamina, chroniška psichologinė įtampa verčia antinksčius išskirti didžiulius streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – kiekius. Šie hormonai ne tik didina kraujospūdį, bet ir tiesiogiai skatina kepenis gaminti daugiau cholesterolio bei trigliceridų, kad aprūpintų organizmą energija „kovok arba bėk“ reakcijai. Emocinio balanso paieškos, meditacija, joga, gilūs kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ir, be jokios abejonės, reguliarus bei kokybiškas nakties miegas (bent 7-8 valandos) yra esminiai veiksniai siekiant apsaugoti širdį ir sureguliuoti cholesterolį.
Dažniausiai užduodami klausimai apie cholesterolį
Gavus kraujo tyrimų rezultatus, rodančius pakitusius lipidogramos (kraujo riebalų) rodiklius, pacientams dažnai kyla daugybė nerimo ir klausimų. Informacijos gausa internete dažnai būna prieštaringa. Žemiau pateikiame aiškius, mokslu pagrįstus atsakymus į pačius aktualiausius iš jų, siekiant išsklaidyti populiariausius mitus ir baimes.
Ar visi maisto produktai, turintys cholesterolio, yra kenksmingi?
Tikrai ne. Ilgą laiką dietologijoje vyravo nuomonė, kad su maistu gaunamas cholesterolis (kurio natūraliai gausu kiaušinių tryniuose, krevetėse, kepenyse ir kituose subroduktuose) tiesiogiai ir labai stipriai didina cholesterolio lygį žmogaus kraujyje. Tačiau šiuolaikiniai, išsamūs klinikiniai tyrimai rodo ką kita. Daugeliui sveikų žmonių maistinis cholesterolis turi kur kas mažesnę įtaką kraujo rodikliams nei sočiųjų ir ypač transriebalų vartojimas. Organizmas pats reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse atsižvelgdamas į tai, kiek jo gauna su maistu. Kiaušiniai, pavyzdžiui, yra itin maistingas, baltymų ir vitaminų kupinas produktas, kurį saikingai valgant (iki vieno kiaušinio per dieną) jokio pavojaus širdies sveikatai nėra, nebent sergate specifinėmis ligomis ar turite polinkį į hipercholesterolemiją.
Koks turėtų būti normalus cholesterolio lygis?
Nors vertinimo kriterijai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir konkrečios šalies gairių, bendrai priimta, kad sveikiems suaugusiems žmonėms, neturintiems kitų rizikos veiksnių, bendrasis cholesterolis kraujyje neturėtų viršyti 5,0 mmol/l. Vertinant atskiras frakcijas, blogasis MTL cholesterolis turėtų būti kuo mažesnis – idealiai nesiekti 3,0 mmol/l ribos. Gerasis DTL cholesterolis, priešingai, turi būti aukštas – rekomenduojama daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir daugiau nei 1,2 mmol/l moterims. Trigliceridų lygis turėtų būti žemesnis nei 1,7 mmol/l. Vis dėlto, privalu atsiminti, kad kiekvieno paciento situacija ir leistinos ribos vertinamos griežtai individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, gretutines ligas (pvz., diabetą) ir šeimos ligų istoriją. Žmonėms, jau patyrusiems infarktą ar sergantiems diabetu, tikslinis MTL rodiklis yra gerokai žemesnis.
Ar jauni ir liesi žmonės gali turėti aukštą cholesterolį?
Taip, tai vienas iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių mitų, dėl kurio daugelis jaunų žmonių ignoruoja profilaktiką. Nors antsvoris neabejotinai yra svarbus rizikos veiksnys, liekni ir iš pažiūros atletiški žmonės taip pat labai dažnai susiduria su padidėjusiu MTL cholesterolio kiekiu. Šią problemą dažniausiai lemia genetiniai faktoriai, prastas, greitu maistu paremtas mitybos racionas (net jei jis nelemia svorio augimo, bet kenkia kraujagyslėms), nuolatinis stresas ir nematomas vidinis (visceralinis) riebalų sluoksnis aplink vidaus organus. Būtent todėl profilaktiniai kraujo tyrimai yra absoliučiai būtini nepriklausomai nuo žmogaus kūno sudėjimo ir amžiaus.
Kada ir kaip dažnai reikia pradėti tikrintis cholesterolio kiekį?
Atsižvelgiant į tai, kad aukštas cholesterolis yra besimptomis, kardiologai ir sveikatos apsaugos organizacijos primygtinai rekomenduoja profilaktinius lipidogramos (išsamaus kraujo riebalų spektro) tyrimus pradėti atlikti suaugusiems nuo 20 metų amžiaus. Tai ypač svarbu, jei jūsų šeimoje, tarp artimų giminaičių, yra buvę ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų (infarktų, insultų) atvejų prieš sulaukiant 55 metų amžiaus. Jei tyrimų rezultatai normalūs ir žmogus neturi kitų rizikos veiksnių, tyrimus pakartoti užtenka kas ketverius ar penkerius metus. Tačiau vyrams perkopus 40 metų, o moterims – 50 metų ribą (arba prasidėjus menopauzei), šis tyrimas turėtų tapti privaloma kasmetinės sveikatos patikros dalimi.
Ar maisto papildai gali padėti sumažinti cholesterolio lygį?
Rinkoje gausu maisto papildų, žadančių greitai sureguliuoti cholesterolį. Kai kurie iš jų išties turi mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, preparatai su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais (turintys monakolino K) veikia panašiai kaip silpni statinai ir gali šiek tiek sumažinti MTL cholesterolį. Augaliniai steroliai ir stanoliai, kurių galima rasti specialiai praturtintuose produktuose ar kapsulėse, trukdo cholesterolio pasisavinimui žarnyne. Aukštos kokybės Omega-3 žuvų taukų preparatai yra puikus įrankis trigliceridų kiekiui mažinti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jokie maisto papildai nepakeičia sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir juo labiau – gydytojo paskirtų receptinių vaistų. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, ypač jei jau geriate statinus ar kraują skystinančius vaistus, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju, kad išvengtumėte pavojingos vaistų sąveikos.
Reguliarių sveikatos patikrinimų reikšmė
Mūsų širdies ir kraujagyslių sistema atlieka titanišką, be pertraukų trunkantį darbą kiekvieną mūsų gyvenimo sekundę. Nors mes fiziškai negalime pamatyti ar pajausti, kaip tyliai, metai iš metų kraujagyslėse kaupiasi riebalinės sankaupos, mes turime visus modernius medicinos įrankius šiam klastingam procesui laiku stebėti ir griežtai kontroliuoti. Ankstyva ir tiksli diagnostika, paremta kraujo tyrimais, yra esminis faktorius, suteikiantis galimybę užkirsti kelią negrįžtamiems sveikatos pakitimams. Tik žinodami tikslius savo lipidogramos rodiklius ir suprasdami rizikos mastą, galime laiku priimti sprendimus: koreguoti mitybos įpročius, padidinti kasdienį judėjimą, atsikratyti žalingų priklausomybių ar pasitelkti profesionalią medicininę pagalbą, kol kraujagyslių aterosklerozė dar nėra pasiekusi kritinės, gyvybei pavojingos ribos.
Rūpinimasis savo kraujagyslių būkle ir cholesterolio lygio sekimas anaiptol nėra vienkartinis, trumpalaikis veiksmas – tai nuoseklus, visą gyvenimą trunkantis įsipareigojimas asmeninei gerovei ir ilgaamžiškumui. Atsakingas, sąmoningas požiūris į savo lėkštės turinį, reguliarus fizinio kūno stiprinimas ir atviras, pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais sukuria patikimą, tvirtą apsauginį barjerą nuo kraujotakos sistemos ligų. Reikia suprasti, kad kiekvienas suvalgytas sveikas produktas, kiekvienas aktyvus pasivaikščiojimas gryname ore po darbo dienos ir kiekvienas numestas nereikalingas kilogramas nėra tiesiog savęs ribojimas – tai yra tiesioginė ir pačia didžiausia grąža atsiperkanti investicija į jūsų širdies, smegenų ir viso kūno gyvybingumą. Išsami žinių bazė ir laiku pastebėti nukrypimai nuo medicininių normų leidžia perimti savo sveikatos kontrolę į savo rankas, garantuojant galimybę gyventi pilnavertį, aktyvų, džiaugsmingą ir kokybišką gyvenimą, sėkmingai išvengiant rimtų, luošinančių komplikacijų ateityje.
