Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, paliesdama milijonus žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar socialinio statuso. Nors genetinis paveldimumas atlieka tam tikrą vaidmenį šių ligų išsivystyme, vis daugiau šiuolaikinių medicinos tyrimų ir sveikatos ekspertų pabrėžia vieną itin svarbų faktą: mūsų kasdieniai įpročiai, mitybos pasirinkimai ir bendras gyvenimo būdas turi esminę bei dažnai lemiamą reikšmę mūsų kraujotakos sistemos būklei. Mes labai dažnai nepastebime ir nejaučiame, kaip bėgant metams, o kartais ir dešimtmečiams, mūsų kraujagyslėse kaupiasi žalingos apnašos. Šis tylus procesas ilgainiui gali sukelti tokias rimtas ir gyvybei pavojingas būkles kaip krūtinės angina, miokardo infarktas ar galvos smegenų insultas. Geriausi pasaulio kardiologai ir medicinos mokslų daktarai vieningai sutaria: laukti, kol pasireikš pirmieji skausmingi ar ribojantys simptomai, yra gerokai per vėlu. Būtina imtis išankstinių prevencinių veiksmų ir natūraliais bei moksliškai pagrįstais būdais „valyti“ kraujagysles dar gerokai prieš atsirandant rimtoms sveikatos problemoms. Žinoma, kraujagyslių valymas šiuolaikinėje medicinoje nėra suprantamas kaip tiesioginis mechaninis procesas, pavyzdžiui, vamzdžių plovimas, o greičiau kaip visapusiškas organizmo sistemų stiprinimas, uždegiminių procesų slopinimas, kraujospūdžio reguliavimas ir lipidų apykaitos optimizavimas. Išsamiai suprasti, kaip veikia šis sudėtingas žmogaus biologinis mechanizmas ir ką mes patys kasdien galime padaryti dėl savo neįkainojamos širdies sveikatos, yra pats svarbiausias ir pirmasis žingsnis gerokai ilgesnio, aktyvesnio ir kokybiškesnio gyvenimo link.
Aterosklerozė: kaip susidaro apnašos ir kodėl jos yra tokios pavojingos
Norint efektyviai ir tikslingai apsaugoti savo širdį, pirmiausia reikia labai gerai pažinti pagrindinį priešą. Aterosklerozė yra lėtinė ir progresuojanti kraujagyslių liga, kurios metu arterijų vidinėse sienelėse pamažu kaupiasi riebalų sankaupos, cholesterolis, kalcio dalelės, ląstelių atliekos bei kitos medžiagos, suformuodamos vadinamąsias aterosklerozines plokšteles, kitaip žinomas kaip apnašos. Šis sudėtingas ir klastingas procesas prasideda nuo paties vidinio kraujagyslių sluoksnio, vadinamo endoteliu, pažeidimo. Jautrų endotelį gali mikro-lygmenyje pažeisti nuolat padidėjęs kraujospūdis, aktyvus ar net pasyvus rūkymas, chroniškai padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (būdingas sergantiems diabetu ar turintiems atsparumą insulinui) ir organizme siaučiantys laisvieji radikalai. Kai endotelis pažeidžiamas net menkiausiu lygiu, žmogaus organizmo imuninė sistema iš karto reaguoja į tai kaip į audinių pažeidimą ar infekciją ir sukelia lokalizuotą uždegimą, nusiųsdama baltuosius kraujo kūnelius į apsauginę misiją pažeidimo vietoje.
Šioje uždegiminėje grandinėje bene svarbiausią ir destruktyviausią vaidmenį suvaidina mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie medicinoje ir visuomenėje dažnai pagrįstai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Šios mikroskopinės lipidų dalelės lengvai prasiskverbia pro pažeistą arterijos endotelį, kur jos yra oksiduojamos aplinkoje esančių laisvųjų radikalų. Tuomet imuninės sistemos ląstelės – makrofagai, bandydamos pašalinti šį neatpažintą svetimkūnį, tiesiogine prasme „praryja“ oksiduotą ir toksišką cholesterolį, tokiu būdu suformuodamos vadinamąsias putotąsias ląsteles. Šios ląstelės niekur nedingsta – jos ilgainiui kaupiasi arterijos sienelėje, kietėja kartu su kalciu ir taip formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Dėl šio nesustabdomo proceso pažeistos kraujagyslių vietos praranda natūralų savo elastingumą, o kraujagyslių spindis drastiškai siaurėja. Širdžiai tenka dirbti vis sunkiau, norint išstumti reikiamą kiekį deguonies prisotinto kraujo pro susiaurėjusias ir sustingusias arterijas, o tai tiesiogiai lemia dar didesnį arterinio kraujospūdžio šuolį ir sukuria uždarą, save naikinantį ciklą. Pati didžiausia ir staigiausia grėsmė žmogaus gyvybei atsiranda tuomet, kai tokia išsipūtusi ir trapi aterosklerozinė plokštelė staiga plyšta – organizmas į plyšimą reaguoja suformuodamas didžiulį kraujo krešulį (trombą), kuris gali per kelias sekundes visiškai užblokuoti kraujotaką į gyvybiškai svarbius žmogaus organus, sukeldamas neatitaisomą žalą.
Gydytojų rekomenduojama mitybos strategija kraujagyslėms apsaugoti
Kasdienė mityba yra vienas galingiausių ir labiausiai prieinamų įrankių, kurį galime pasitelkti norėdami ne tik padėti išvengti naujų apnašų susidarymo, bet ir sėkmingai sumažinti jau esamą lėtinį uždegimą kraujagyslėse. Kardiologai ir dietologai visame pasaulyje, remdamiesi tūkstančiais klinikinių tyrimų, dažniausiai rekomenduoja Viduržemio jūros regiono dietą arba į ją labai panašius, augaliniu pagrindu grįstus mitybos modelius. Tokia mityba natūraliai pasižymi ypač gausiu šviežio augalinio maisto, sudėtinių angliavandenių, sveikųjų nesočiųjų riebalų ir ypač liesų baltymų kiekiu, tuo pačiu drastiškai ribojant perdirbtų maisto produktų bei pridėtinio cukraus vartojimą.
Omega-3 riebalų rūgštys ir sisteminio uždegimo mažinimas
Ilgosios grandinės Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač EPR (eikozapentaeno rūgštis) ir DHR (dokozaheksaeno rūgštis), yra visiškai gyvybiškai svarbios nepriekaištingai širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti. Šios unikalios medžiagos pasižymi itin stipriu sisteminiu priešuždegiminiu poveikiu visame organizme ir efektyviai padeda mažinti trigliceridų – dar vieno klastingo ir pavojingo kraujo riebalų tipo – lygį. Be to, moksliškai įrodyta, kad optimalus Omega-3 kiekis mityboje padeda ląstelių membranoms išlaikyti sveiką kraujagyslių elastingumą, ženkliai mažina pernelyg didelį trombocitų agregaciją (kraujo krešėjimą) ir netgi šiek tiek, bet kliniškai reikšmingai sumažina padidėjusį kraujospūdį. Geriausi ir labiausiai biologiškai pasisavinami šių rūgščių šaltiniai yra riebi ir šaltuosiuose vandenyse sužvejota žuvis, tokia kaip laukinė lašiša, skumbrė, Atlanto silkė ir sardinės. Tiems žmonėms, kurie nevalgo žuvies ar laikosi veganiškos dietos, puikiai tinka ir augaliniai ALA (alfa-linoleno rūgšties) šaltiniai: šviežiai malti linų sėmenys, ispaninio šalavijo (chia) sėklos, kanapių sėklos bei graikiniai riešutai. Nors augalinės Omega-3 organizme pasisavinamos kiek sudėtingiau, reguliarus šių produktų vartojimas vis tiek padeda sukurti patikimą apsauginį skydą aplink mūsų kraujagyslių vidines ląsteles.
Skaidulinės medžiagos: natūralus šluotelis cholesterolio pertekliui
Maistinės skaidulos, ypač jų tirpioji forma, žmogaus organizme veikia tarsi savotiška, be galo efektyvi natūrali atliekų šalinimo sistema. Tirpiosios skaidulos po valgio virškinimo trakte susijungia su vandeniu ir virsta į gelio pavidalo substanciją. Šis gelis sugeba prisijungti tulžies rūgštis ir cholesterolio daleles, užkirsdamas kelią joms vėl absorbuotis į kraujotaką per žarnyno sieneles. Kadangi šios prisijungtos medžiagos yra pašalinamos iš organizmo natūraliu būdu, kepenys yra priverstos traukti cholesterolį iš kraujo, kad galėtų pagaminti naujas tulžies rūgštis, taip natūraliai ir be vaistų sumažindamos bendrą cholesterolio lygį kraujyje. Pilno grūdo avižos, perliniai miežiai, įvairių rūšių pupelės, lęšiai, avinžirniai, obuoliai su odele ir citrusiniai vaisiai yra tiesiog perpildyti šių sveikatai būtinų tirpiųjų skaidulų. Gydytojai ir gastroenterologai griežtai rekomenduoja suaugusiems kasdien suvartoti bent 25–35 gramus įvairių skaidulų. Toks mitybos įprotis ne tik reikšmingai mažina cirkuliuojančio „blogojo“ MTL cholesterolio lygį, bet ir labai padeda palaikyti stabilų gliukozės ir insulino kiekį kraujyje visą dieną, o tai savo ruožtu tiesiogiai apsaugo kraujagyslių endotelį nuo itin žalingo glikacijos proceso.
Antioksidantų galia ir destruktyvaus oksidacinio streso prevencija
Klinikinėje praktikoje vis dažniau pabrėžiama, kad oksidacinis stresas yra ta kritinė grandis, kuri paverčia paprastą cholesterolį ląstelėms toksiška medžiaga. Antioksidantai yra biologiškai aktyvūs junginiai, kurie geba saugiai neutralizuoti nestabilius ir agresyvius laisvuosius radikalus organizme, neleisdami jiems oksiduoti MTL cholesterolio bei pažeisti DNR struktūrų. Įvairiaspalvės šviežios daržovės ir vaisiai, o ypač tamsiosios uogos (mėlynės, gervuogės, juodieji serbentai, vyšnios), aukštos kokybės tamsusis šokoladas (kuriame ne mažiau kaip 75–85 procentai natūralios kakavos) bei kokybiška ir tinkamai paruošta žalioji arbata yra gausūs ypač stiprių antioksidantų klasių. Čia galima rasti daugybę flavonoidų, polifenolių, antocianinų ir didelius kiekius natūralaus vitamino C. Galioja paprasta mitybos taisyklė: kuo daugiau skirtingų ir ryškių spalvų augalinio, neapdoroto maisto kasdien atsiduria jūsų lėkštėje, tuo platesnį, labiau sinergiškai veikiantį apsauginių fitonutrientų spektrą gauna jūsų jautri širdis ir visa sudėtinga kraujotakos sistema.
Maisto produktai, turintys stipriausią ir įrodytą poveikį kraujotakos sistemai
Gana svarbu suprasti, kad nors atskirai paimto stebuklingo vaisto ar vieno maisto produkto, kuris per vieną ar dvi dienas lyg mostelėjus burtų lazdele išvalytų apaugusias kraujagysles, paprasčiausiai nėra, vis dėlto egzistuoja tam tikrų produktų grupės. Šie produktai išsiskiria ypatingomis biocheminėmis savybėmis, stipriai prisidedančiomis prie aterosklerozės progresavimo stabdymo ir širdies sveikatos atstatymo. Mitybos specialistai ir kardiologai savo pacientams nuolat akcentuoja šiuos kasdienius, natūralius kraujagyslių „valytojus“:
- Česnakas ir kiti svogūniniai augalai: Česnakas tūkstančius metų buvo vertinamas tradicinėje medicinoje, o šiuolaikinis mokslas atskleidė ir jo paslaptį. Česnake gausu biologiškai aktyvaus sieros junginio, vadinamo alicinu. Alicinas pasižymi unikaliu gebėjimu atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, natūraliai sumažinti padidėjusį kraujospūdį ir netgi stabdyti trombocitų sulipimą, taip mažinant kraujo krešulių susidarymo riziką. Reguliarus šviežio česnako vartojimas taip pat prisideda prie sisteminio uždegimo mažinimo.
- Granatai ir granatų sultys: Tai ne šiaip egzotiškas vaisius, bet tikra biocheminė bomba, prisotinta galingų antioksidantų, ypač punikalaginų ir antocianinų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad natūralus granatų ekstraktas stipriai stimuliuoja azoto oksido (NO) gamybą kraujagyslių endotelyje. Azoto oksidas yra esminė molekulė, signalizuojanti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, taip užtikrinant sklandų ir netrukdomą kraujo tekėjimą be papildomo spaudimo širdies raumeniui.
- Avokadai: Nors avokadai yra labai kaloringi ir riebūs, jie turi išskirtinai sveiką makroelementų profilį. Juose dominuoja mononesočiosios riebalų rūgštys (ypač oleino rūgštis), kurios efektyviai ir greitai mažina blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, kartu padidindamos gerojo, apsauginio DTL cholesterolio lygį. Be to, avokadai yra puikus kalio šaltinis, o kalis padeda subalansuoti natrio perteklių organizme ir sumažinti per aukštą kraujospūdį.
- Neapdoroti riešutai ir sėklos: Migdolai, pekano riešutai, lazdyno riešutai, moliūgų bei saulėgrąžų sėklos yra tobulas augalinių baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir ypač vitamino E šaltinis. Vitaminas E atlieka esminį vaidmenį saugant kraujo lipidus, ypač MTL, nuo žalingos oksidacijos proceso. Tačiau svarbu pabrėžti, kad teigiamas poveikis pasiekiamas valgant nesūdytus ir nekepintus riebaluose riešutus.
- Aukštos kokybės žalioji arbata: Šis senovinis rytų gėrimas yra nepaprastai turtingas specialios antioksidantų rūšies, žinomos kaip katechinai (ypač EGCG). Katechinai aktyviai apsaugo jautrias endotelio ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir ženkliai stabdo cholesterolio absorbciją žarnyne. Kasdien išgeriant 2-3 puodelius šviežiai plikytos žaliosios arbatos be cukraus, galima pastebimai pagerinti kraujotakos funkcijas.
- Burokėliai ir burokėlių lapai: Ši dažnai mūsų virtuvėse nuvertinama daržovė slepia savyje didžiulį potencialą kovojant su širdies ligomis. Burokėliuose ir jų natūraliose gentyse yra nepaprastai didelis kiekis natūralių dietinių nitratų. Žmogaus organizmas šiuos nitratus greitai konvertuoja į anksčiau minėtą azoto oksidą, kuris tiesiogiai atpalaiduoja susiaurėjusias arterijas, palengvina deguonies pernešimą ir sumažina kraujo spaudimą vos per kelias valandas po vartojimo.
Esminiai gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai, užkertantys kelią širdies ligoms
Aukštos kokybės, visavertė mityba yra tik viena labai svarbi širdies sveikatos išsaugojimo lygties dalis. Fizinis aktyvumas, aplinkos veiksniai ir kasdieniai, atrodo, maži, bet pasikartojantys įpročiai taip pat stipriai bei tiesiogiai veikia kraujagyslių biologinę būklę. Štai kokie pagrindiniai ir sunkiai pakeičiami gyvenimo būdo pokyčiai yra vienareikšmiškai patvirtinti pasauliniais moksliniais tyrimais kaip esminiai veiksniai siekiant ilgaamžiškumo:
- Reguliarios ir įvairiapusės kardio treniruotės: Aerobinis fizinis krūvis, toks kaip greitas ir energingas ėjimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu ar net šokiai, tiesiogiai priverčia širdį plakti greičiau ir pumpuoti didesnį kiekį kraujo pro visus kraujotakos takus. Šis intensyvesnis kraujo srautas mechaniškai stimuliuoja kraujagyslių vidines sieneles, skatindamas jas išlikti lanksčias, gaminti natūralias priešuždegimines medžiagas ir plėstis, taip apsisaugant nuo sukietėjimo ir apnašų kaupimosi. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja skirti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę.
- Griežtas žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas: Tabako dūmuose yra tūkstančiai itin toksiškų ir kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios kiekvieno įkvėpimo metu drastiškai pažeidžia endotelį ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Be to, rūkant išsiskiriantis anglies monoksidas agresyviai prisijungia prie hemoglobino ir išstumia deguonį, priversdamas širdį plakti greičiau bei sunkiau dirbti stresinėmis sąlygomis. Nikotinas savo ruožtu staigiai sutraukia kraujagysles. Metus rūkyti, organizmo gebėjimas regeneruoti kraujagyslių sieneles pastebimai pagerėja jau per pirmus kelis mėnesius.
- Adekvatus psichologinio streso valdymas: Lėtinis, ilgalaikis psichologinis stresas ir nuolatinė įtampa darbe ar asmeniniame gyvenime skatina antinksčius be pertraukų išskirti streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai organizmą nuolat laiko „kovok arba bėk“ būsenoje, todėl ilgalaikėje perspektyvoje padidėja kraujospūdis, uždegiminiai rodikliai ir cholesterolio bei cukraus kiekis kraujyje. Įvairios atsipalaidavimo technikos, pradedant giliu diafragminiu kvėpavimu, baigiant joga ar reguliaria meditacija, yra būtinos norint neutralizuoti šį neigiamą fizinį poveikį arterijoms.
- Reguliarus, nepertraukiamas ir kokybiškas miegas: Vis daugiau miego medicinos tyrimų patvirtina, kad miego trūkumas (mažiau nei 7 valandos per parą) ir prasta jo kokybė (dažni prabudimai, miego apnėja) tiesiogiai siejasi su drastiškai padidėjusia širdies nepakankamumo ir insulto rizika. Gilaus miego fazės metu visas mūsų organizmas, įskaitant ir širdies raumenį bei milijonus kilometrų kraujagyslių, intensyviai atlieka pažeistų ląstelių atstatymo, atkūrimo ir regeneracijos procesus. Nuolatinis neišsimiegojimas sutrikdo šį subtilų procesą ir didina kraujospūdį bei skatina uždegimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar įmanoma su maistu visiškai ir galutinai išvalyti jau susidariusias, sukietėjusias aterosklerozines apnašas kraujagyslėse?
Reikėtų būti realistams ir suprasti organizmo galimybes – visiškai ir šimtu procentų pašalinti jau smarkiai sukietėjusių, ilgus dešimtmečius besiformavusių ir kalcifikuotų plokštelių vien tik natūraliomis priemonėmis greičiausiai nepavyks. Tačiau gera žinia ta, kad griežtai keičiant mitybą ir gyvenimo būdą yra visiškai įmanoma reikšmingai sumažinti šių apnašų tūrį, stabilizuoti jų būklę (kad jos netaptų trapios ir neplyštų), radikaliai sustabdyti tolimesnį jų augimą ir iš esmės sumažinti bet kokių ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybę ateityje.
Kiek vidutiniškai laiko reikia griežtai laikytis naujos, širdžiai palankios dietos, kad pajusčiau pirmuosius pokyčius ir pagerėtų tyrimų rezultatai?
Biologiniai pokyčiai žmogaus organizme užtrunka. Nors asmeninė energija, virškinimas ir bendra savijauta gali akivaizdžiai pagerėti vos per kelias savaites po mitybos įpročių pakeitimo, kraujo biožymenims (tokiems kaip cholesterolis, trigliceridai, gliukozė ir uždegimo rodikliai, pavyzdžiui, C-reaktyvinis baltymas) atsinaujinti prireiks šiek tiek daugiau laiko. Paprastai gydytojai rekomenduoja atlikti pakartotinius ir išsamius kraujo tyrimus praėjus maždaug 3–6 mėnesiams po to, kai buvo pradėti esminiai mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, nes būtent tada atsispindi tikrasis kraujotakos atstatymo vaizdas.
Ar populiarus teiginys, kad raudonas vynas iš tiesų labai padeda širdžiai ir valo kraujagysles, yra mokslinis faktas, ar tik mitas?
Sąmoningas saikas čia yra svarbiausias raktinis žodis. Nors raudonajame vyne tikrai yra naudingų antioksidantų, ypač didelio dėmesio sulaukusio resveratrolio (kuris gaunamas iš raudonųjų vynuogių odelių), pastaruoju metu kardiologai vis dažniau pabrėžia, kad bet kokio alkoholio, net ir raudonojo vyno, vartojimas neša ir riziką. Alkoholis gali didinti kraujospūdį ir prisidėti prie aritmijų atsiradimo. Medikai rekomenduoja daug saugesnį ir naudingesnį kelią – tuos pačius apsauginius antioksidantus be jokio neigiamo poveikio galima lengvai gauti tiesiog valgant šviežias tamsiąsias vynuoges, geriant natūralias granatų sultis ar valgant šilauoges.
Koks tikslus cholesterolio lygis kraujyje šiandien yra laikomas visiškai saugiu norint išvengti kraujagyslių kimšimosi?
Saugus cholesterolio lygis nėra vienodas visiems žmonėms, kadangi jis labai smarkiai priklauso nuo individualių rizikos veiksnių, tokių kaip amžius, genetika, diabeto buvimas, rūkymo istorija ir jau diagnozuotos širdies ligos. Sveikiems asmenims rekomenduojama, kad bendras cholesterolis neviršytų 5 mmol/l, o „blogasis“ (MTL) cholesterolis būtų žemesnis nei 3 mmol/l. Tačiau pacientams, kurie jau priskiriami labai didelės rizikos grupei arba yra patyrę miokardo infarktą, gydytojai taiko kur kas griežtesnius standartus – tokiu atveju MTL lygis turėtų būti sumažintas iki 1,4 mmol/l ar net dar žemiau. Tikslią jūsų rizikos kategoriją visada turėtų nustatyti kompetentingas šeimos gydytojas arba kardiologas.
Ilgalaikės ir nenutrūkstamos kraujotakos sistemos apsaugos strategijos
Pasiryžimas pasirūpinti savo širdimi ir užtikrinti atviras, lanksčias bei sveikas kraujagysles toli gražu nėra tik laikinas projektas ar kelių savaičių trukmės griežta pavasarinė dieta. Norint pasiekti tikrų ir laiko patikrintų rezultatų, šis procesas turi tapti natūralia kasdienybe ir neatsiejama jūsų visaverčio gyvenimo dalimi. Labai svarbu reguliariai, bent kartą per metus, atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, kurie apimtų ne tik bazinį bendrą kraujo tyrimą, bet ir išsamią lipidogramą, glikozilinto hemoglobino bei uždegiminių markerių testus. Gydytojų suteikta informacija, paremta tiksliais diagnostiniais skaičiais, leis laiku koreguoti mitybos ar netgi pritaikyti tinkamo medicininio gydymo planus, jei natūralių priemonių nebepakaktų dėl amžiaus sąlygotų ar genetinių pokyčių organizme.
Be to, labai svarbu išmokti nuoširdžiai klausytis savo kūno siunčiamų signalų. Nepaaiškinamas ir staiga atsirandantis nuovargis fizinio krūvio metu, nemalonus diskomfortas krūtinės srityje, besikartojantis dusulys atliekant įprastus buities darbus ar dažnas širdies permušimas – tai nėra simptomai, kuriuos reikėtų ignoruoti ar nurašyti tiesiog senėjimui. Laiku pastebėję organizmo siunčiamus įspėjimus ir suderinę moderniosios medicinos galimybes (pavyzdžiui, laiku atliktus vaizdinius kraujagyslių tyrimus) su nuosekliai ir valingai diegiamais gyvenimo būdo bei mitybos pokyčiais, jūs sukursite tvirtą apsauginį pamatą savo širdžiai. Šis pamatas garantuos ne tik mechaninį kraujo pratekėjimą gyslomis, bet ir neįkainojamą laisvę judėti, kvėpuoti ir džiaugtis pilnavertišku, ilgu bei aktyviu gyvenimu, nebijant staigių sveikatos sutrikimų.
