Šiuolaikiniame greito tempo pasaulyje nuovargis, stresas, irzlumas ir energijos trūkumas tapo kasdienybe daugybei žmonių. Ieškodami greito sprendimo ir norėdami atgauti jėgas, daugelis griebiasi įvairių maisto papildų, o ypač populiarūs šioje kovoje yra B grupės vitaminai. Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių šios grupės kompleksų, žadančių grąžinti energiją, sustiprinti nervų sistemą, pagerinti atmintį ir netgi sustabdyti plaukų slinkimą. Tačiau vaistininkai vis dažniau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad savavališkas ir nekontroliuojamas šių preparatų vartojimas gali ne tik nepadėti, bet ir padaryti neatitaisomą žalą jūsų sveikatai. Nors visuomenėje vyrauja giliai įsišaknijęs mitas, kad vitaminai yra visiškai nekalti ir jų perdozuoti neįmanoma, nes perteklius tiesiog pasišalina iš organizmo, medicinos praktika rodo visai ką kita. B grupės vitaminai dalyvauja itin svarbiuose ląstelių dalijimosi, kraujodaros ir neurologiniuose procesuose, todėl jų perteklius ar vartojimas esant tam tikroms sveikatos būklėms gali iššaukti itin pavojingas komplikacijas.
Kodėl B grupės vitaminai yra tokie populiarūs, bet kartu ir rizikingi?
B grupę sudaro net aštuoni skirtingi vitaminai: tiaminas (B1), riboflavinas (B2), niacinas (B3), pantoteno rūgštis (B5), piridoksinas (B6), biotinas (B7), folio rūgštis (B9) ir kobalaminas (B12). Kiekvienas iš jų atlieka unikalią ir labai svarbią funkciją mūsų organizme, tačiau visi jie prisideda prie to, kad iš maisto gaunamos maistinės medžiagos būtų efektyviai paverstos energija. Būtent dėl šios priežasties žmonės, pajutę lėtinį nuovargį ar išsekimą, pirmiausia pagalvoja apie B komplekso įsigijimą.
Nors tiesa, kad šie vitaminai yra tirpūs vandenyje ir organizmas teoriškai turėtų pašalinti jų perteklių su šlapimu, didelės sintetinės dozės, kurios dažnai randamos populiariuose papilduose, gali stipriai apkrauti šalinimo organus – kepenis bei inkstus. Ilgą laiką kasdien vartojant maksimalias dozes, viršijamas natūralus organizmo gebėjimas jas apdoroti ir pašalinti. Dar pavojingiau yra tai, kad daugelis pacientų šiuos papildus pasiskiria sau patys, neatlikę jokių objektyvių kraujo tyrimų ir tiksliai nežinodami, ar jiems tikrai trūksta būtent šių medžiagų. Vaistininkai pastebi nerimą keliančią tendenciją, kai pacientai perka ir vienu metu geria net po kelis skirtingus papildus (pavyzdžiui, multivitaminus, plaukų stiprinimo kompleksus ir atskirus nervų sistemai skirtus preparatus), kurių sudėtyje yra tų pačių B grupės vitaminų, taip sukurdami drastišką, ilgalaikio perdozavimo riziką.
Būklės ir ligos, kai B grupės vitaminų vartojimas griežtai draudžiamas
Egzistuoja daugybė specifinių klinikinių situacijų, kuomet papildomas B vitaminų vartojimas gali drastiškai pabloginti paciento būklę ar net sukelti pavojų gyvybei. Farmacijos specialistai nuolat pabrėžia, kad prieš atidarant bet kokią papildų dėžutę, būtina atidžiai įvertinti savo asmeninę sveikatos istoriją ir gretutines ligas.
Onkologinės ligos ir padidėjusi navikų rizika
Tai, ko gero, pats rimčiausias ir griežčiausias įspėjimas, kurį gali pateikti sveikatos priežiūros specialistas. Vitaminai B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas) yra esminiai DNR sintezės ir ląstelių dalijimosi procesų komponentai. Nors sveikam organizmui šis procesas yra gyvybiškai būtinas atsinaujinimui, esant onkologiniam procesui, šie vitaminai gali suveikti kaip žibalas, įpiltas į atvirą ugnį. Vėžinės ląstelės dalijasi kur kas greičiau nei sveikosios, todėl joms nuolat reikia didžiulio statybinių medžiagų kiekio. Papildomai tiekdami organizmui dideles dozes B9 ir B12 vitaminų, pacientai gali patys to nežinodami stimuliuoti naviko augimą, padidinti atsinaujinimo riziką ir paspartinti metastazių plitimą. Būtent todėl asmenims, sergantiems vėžiu, turintiems ikivėžinių būklių ar net šeimoje esant aukštai onkologinei rizikai, bet koks šių vitaminų vartojimas turi būti itin griežtai kontroliuojamas gydytojo onkologo.
Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos po procedūrų
Nors B grupės vitaminai neretai reklamuojami kaip labai naudingi širdžiai ir kraujotakai (ypač akcentuojant jų gebėjimą mažinti homocisteino kiekį kraujyje), klinikiniai tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Pacientams, kuriems neseniai buvo atliktos vainikinių kraujagyslių stentavimo ar širdies šuntavimo operacijos, didelės B grupės vitaminų dozės gali būti žalingos. Kai kurių rimtų mokslinių studijų duomenimis, intensyvi terapija folio rūgštimi, vitaminu B6 ir B12 tokiems pacientams gali netgi padidinti kraujagyslių pakartotinio susiaurėjimo (vadinamosios restenozės) riziką, todėl kardiologai rekomenduoja vengti šių papildų po tokių operacijų, nebent yra nustatytas kritinis trūkumas.
Sąveika su specifiniais medikamentais
Vaistininkai kasdieniame darbe nuolat susiduria su situacijomis, kai pacientai tiesiog nepagalvoja apie vitaminų sąveiką su jų nuolat vartojamais, gyvybiškai svarbiais receptiniais vaistais. Pavyzdžiui, vitaminas B6 gali slopinti vaisto levodopos, kuris plačiai skiriamas Parkinsono ligai gydyti, veiksmingumą, todėl ligos simptomai gali paūmėti. Taip pat didelės dozės folio rūgšties gali mažinti kai kurių medikamentų nuo epilepsijos (antikonvulsantų) koncentraciją kraujyje, dėl ko pacientui gali netikėtai padažnėti traukulių priepuoliai. Jei vartojate bet kokius vaistus neurologinėms, psichiatrinėms ar autoimuninėms ligoms gydyti, B grupės vitaminai be išankstinio gydytojo leidimo yra griežtas tabu.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurios gali kainuoti sveikatą
Neretai sveikatos problemos kyla ne tik dėl esamų ar paslėptų ligų (kontraindikacijų), bet ir dėl elementarių, tačiau labai pavojingų vitaminų vartojimo klaidų. Vaistininkai išskiria kelis pagrindinius neteisingus pacientų įpročius, su kuriais tenka kovoti kasdien:
- Diagnozės nustatymas remiantis interneto paieška. Žmonės labai dažnai patys priskiria savo lėtinį nuovargį, rankų tirpimą, raumenų silpnumą ar odos bėrimus B vitaminų trūkumui. Tačiau šie nespecifiniai simptomai gali pranašauti rimtus skydliaukės veiklos sutrikimus, prasidedantį cukrinį diabetą, anemiją ar net išsėtinę sklerozę. Vietoj to, kad laiku kreiptųsi į gydytoją ir ieškotų tikrosios priežasties, žmonės mėnesiais bando slopinti simptomus vitaminais, prarasdami brangų laiką ligos diagnozei.
- Nuolatinis vartojimas be jokių pertraukų. Net jei jums buvo nustatytas B grupės vitaminų trūkumas ir paskirtas atitinkamas gydymo kursas, jis tikrai negali trukti amžinai. Dažniausiai rekomenduojama papildus vartoti nuo vieno iki trijų mėnesių, o tuomet būtina daryti pertrauką ir pakartoti tyrimus. Ilgalaikis, be pertraukų trunkantis didelių dozių vartojimas kaupia metabolitus organizme ir gali sukelti toksinį efektą.
- Nepaisymas perdozavimo simptomų. Ironiška ir labai apgaulinga, tačiau vitamino B6 perdozavimas gali sukelti periferinę neuropatiją – nervų pažeidimą, kuris pasireiškia lygiai taip pat, kaip ir šio vitamino trūkumas (galūnių tirpimu, „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūčiu, dilgčiojimu, skausmu). Pastebėję šiuos simptomus, pacientai dažnai daro katastrofišką klaidą – klaidingai padidina papildų dozę, manydami, kad vitaminų jiems vis dar trūksta.
- Skirtingų papildų maišymas ir dubliavimas. Vartojant polivitaminų kompleksus, atskirus magnio preparatus, skirtus nervų sistemai, bei plaukų augimą skatinančius papildus vienu metu, pacientai gali net kelis ar keliolika kartų viršyti saugias paros normas. Daugumoje šių komerciškai populiarių produktų sudėties nuolat kartojasi tie patys B vitaminai.
Kaip atpažinti B grupės vitaminų perdozavimą?
Nors vandenyje tirpių vitaminų toksinis poveikis pasitaiko šiek tiek rečiau nei riebaluose tirpių (pavyzdžiui, vitamino A, D ar E), organizmo perpildymas sintetiniais B grupės vitaminais sukelia itin nemalonius ir kartais pavojingus simptomus. Labai svarbu mokėti laiku atpažinti savo organizmo siunčiamus signalus ir nedelsiant nutraukti preparatų vartojimą.
Pirmieji perdozavimo požymiai dažniausiai pasireiškia vizualiai – odoje. Tai gali būti staigus, sunkiai paaiškinamas spuogų (aknės) atsiradimas ar paūmėjimas, ypač ant veido, krūtinės ar nugaros. Taip pat gali atsirasti intensyvus odos niežėjimas, paraudimas, karščio bangos (šie simptomai ypač būdingi perdozavus vitamino B3, dar žinomo kaip niacinas). Virškinamasis traktas taip pat jautriai reaguoja į cheminių medžiagų perteklių – pacientus gali pradėti varginti nuolatinis pykinimas, skrandžio spazmai, pilvo pūtimas ar viduriavimas. Sunkesniais atvejais, ypač piktnaudžiaujant vitaminu B6 (piridoksinu), pažeidžiama pati nervų sistema: sutrinka judesių koordinacija, pasidaro sunku vaikščioti, prarandamas jutimas rankose ir kojose, atsiranda jautrumas šviesai. Tokiais atvejais padaryta žala nervų ląstelėms gali būti atstatoma tik per labai ilgą laiką, o kartais daliniai pažeidimai lieka ir visam gyvenimui.
Natūralūs būdai papildyti organizmo atsargas be jokios rizikos
Geriausias, sveikiausias ir absoliučiai saugiausias būdas gauti visų reikalingų B grupės vitaminų yra pilnavertė, įvairi ir subalansuota kasdienė mityba. Iš natūralaus maisto gaunami vitaminai pasisavinami kur kas organiškiau, be to, maiste jie randami kartu su kitomis sinergiškai veikiančiomis medžiagomis, fermentais ir mineralais, kurie palengvina absorbciją. Vartojant natūralų maistą, perdozuoti šių vitaminų ir pasiekti toksines ribas yra praktiškai neįmanoma.
Norint užtikrinti pakankamą B vitaminų kiekį organizme, į savo kasdienį racioną reikėtų įtraukti kuo įvairesnių produktų. Tiamino (B1) gausu pilno grūdo produktuose, kiaulienoje, saulėgrąžų sėklose ir ankštinėse daržovėse. Riboflavino (B2) atsargas papildysite vartodami pieną, natūralų jogurtą, kiaušinius bei migdolus. Niacino (B3) poreikį lengvai patenkinsite valgydami paukštieną (ypač kalakutieną), žuvį, grybus ir lęšius. Vitamino B6 apstu avinžirniuose, lašišoje, bananuose bei bulvėse. Tuo tarpu vitaminas B12 natūraliai randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl mėsos, kiaušinių, pieno produktų ir jūros gėrybių vartojimas yra esminis šio vitamino šaltinis. Veganams ir griežtiems vegetarams rekomenduojama rinktis maisto produktus, praturtintus B12 vitaminu (pavyzdžiui, augalinį pieną, sojų produktus ar maistines mieles), arba reguliariai atliekant kraujo tyrimus, pasikonsultavus su specialistu, vartoti tikslinius, individualiai pritaikytus papildus mažomis dozėmis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrę su didžiuliu informacijos srautu ir prieštaringais patarimais internete, pacientai vaistinėse dažnai užduoda tuos pačius esminius klausimus. Žemiau pateikiame specialistų atsakymus į labiausiai rūpimus klausimus apie B grupės vitaminų vartojimą.
- Ar galima gerti B grupės vitaminus norint tiesiog turėti daugiau energijos prieš egzaminus ar sunkų darbo periodą?
Ne, tai nėra rekomenduojama praktika ir tai dažniausiai yra pinigų švaistymas. Jei jūsų organizmas neturi šių vitaminų trūkumo, papildomas jų vartojimas nesuteiks jokios papildomos energijos „iš viršaus“. Lėtinis nuovargis ir energijos stoka gali būti sukeliami daugybės kitų priežasčių: geležies, magnio ar vitamino D trūkumo, skydliaukės problemų, nepakankamo kokybiško miego ar tiesiog prastos mitybos. B vitaminai nėra stebuklingas stimuliatorius, veikiantis kaip kofeinas.
- Ar saugu vartoti B grupės vitaminus nėštumo metu?
Nėštumo metu vienas iš B grupės vitaminų – vitaminas B9 (folio rūgštis) – yra ypač svarbus ir netgi privalomas, nes jis apsaugo besivystantį vaisių nuo sunkių nervinio vamzdelio defektų. Tačiau bendrus B grupės vitaminų kompleksus, kuriuose yra ir kitų komponentų didelėmis dozėmis, nėščiosioms turi skirti išimtinai tik nėštumą prižiūrintis gydytojas ginekologas, atsižvelgdamas į detalius kraujo tyrimų rezultatus ir bendrą moters sveikatos būklę.
- Kaip tiksliai žinoti, kurio būtent B vitamino man trūksta?
Vienintelis tikslus ir moksliškai pagrįstas būdas sužinoti, kokių medžiagų iš tiesų trūksta jūsų organizmui, yra atlikti laboratorinius kraujo tyrimus poliklinikoje ar privačioje laboratorijoje. Dažniausiai klinikinėje praktikoje atliekami vitamino B12 ir folio rūgšties koncentracijos tyrimai. Bandyti nuspėti trūkumą vien iš bendrų simptomų yra labai nepatikima, nes skirtingų vitaminų ar net mineralų trūkumo simptomai gali labai stipriai persidengti tarpusavyje.
- Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina B vitaminų pasisavinimą?
Taip, tai tiesa. Kofeinas ir kiti gėrimuose esantys junginiai turi šlapimą varantį poveikį (veikia kaip diuretikai). Kadangi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, didelis ir dažnas kavos, stiprios arbatos ar energinių gėrimų vartojimas gali pagreitinti skysčių apykaitą ir šių vitaminų pasišalinimą iš organizmo dar nespėjus jų pilnai pasisavinti. Rekomenduojama bet kokius vitaminų papildus gerti praėjus bent vienai ar dviem valandoms po kavos puodelio.
Tikslingų kraujo tyrimų svarba planuojant mitybos papildymą
Geriausia ir atsiperkanti investicija į savo asmeninę sveikatą yra ne pačių brangiausių, gražiausiai supakuotų maisto papildų pirkimas, o tikslus ir objektyvus savo organizmo vidinės būklės žinojimas. Šiuolaikinė medicina ir laboratorinė diagnostika siūlo platų spektrą tyrimų, kurie gali labai tiksliai parodyti, kokių mikroelementų, mineralų ir vitaminų jūsų organizmui iš tiesų trūksta šiuo gyvenimo momentu. Atlikus išsamų kraujo tyrimą, galima išvengti ne tik bereikalingų finansinių išlaidų, bet ir labai pavojingų sveikatos komplikacijų, kurias, kaip jau aptarėme, gali sukelti aklas ir neatsakingas papildų vartojimas.
Vizitas pas savo šeimos gydytoją turėtų būti absoliučiai pirmasis žingsnis pajutus ilgalaikį silpnumą, koncentracijos stoką ar pastebėjus nemalonius fizinius kūno pokyčius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar odos problemos. Gydytojas, profesionaliai įvertinęs jūsų nusiskundimus, gali paskirti ne tik standartinį bendrą kraujo tyrimą, bet ir specifinius žymenis, pavyzdžiui, homocisteino, vitamino B12 ar folio rūgšties tyrimus. Tik gavus šių objektyvių tyrimų rezultatus, kartu su kompetentingu vaistininku ar gydytoju galima sudaryti individualų, veiksmingą ir, svarbiausia, saugų planą, kaip atstatyti trūkstamų medžiagų balansą. Kartais tam visiškai pakanka tik nedidelių, bet tikslingų kasdienės mitybos korekcijų, o kitais, sudėtingesniais atvejais gali prireikti labai tikslių terapinių vitamino dozių. Visada atsiminkite, kad jūsų organizmas yra unikali ir itin sudėtinga biologinė sistema, kurioje visos medžiagos veikia labai jautrioje pusiausvyroje. Todėl bet kokia intervencija, net ir „nekaltais“ vitaminais, turi būti daroma atsakingai, išmintingai, remiantis mokslu grįstais duomenimis, o ne skambiais reklaminiais šūkiais.
