Gerklės skausmas yra vienas dažniausių ir nemaloniausių negalavimų, su kuriuo susiduriame įvairiais metų laikais. Nors daugeliu atvejų perštėjimas ir skausmas ryjant būna paprasto peršalimo ar lengvos virusinės infekcijos pasekmė, kartais šie simptomai tampa nepakelkiami, o įprastos naminės priemonės nesuteikia jokio palengvėjimo. Tokiais atvejais neretai tenka susidurti su kur kas rimtesne ir agresyvesne diagnoze – pūlinga angina, medicinos srityje dar vadinama ūminiu tonzilitu. Ši liga ne tik sukelia ypač stiprų vietinį diskomfortą, trukdantį normaliai valgyti, gerti ar net kalbėti, bet ir sekinančiai veikia visą organizmą, sukeldama bendrą intoksikaciją. Kadangi infekcija progresuoja itin greitai, gebėjimas laiku atpažinti specifinius jos požymius ir žinojimas, kada delsti nebegalima, gali padėti išvengti pavojingų, kartais net gyvybei grėsmingų komplikacijų. Supratimas, kaip tiksliai ši liga pasireiškia vizualiai ir fiziškai, yra pats svarbiausias žingsnis siekiant greito bei sėkmingo pasveikimo.
Kas sukelia pūlingą anginą ir kaip vystosi infekcija?
Pūlinga angina dažniausiai yra bakterinės kilmės infekcija, kurią didžiąja dalimi atvejų sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Skirtingai nei virusinis gerklės uždegimas, kuris dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, bakterinė infekcija reikalauja specifinio medicininio įsikišimo. Mūsų gomurio tonzilės, dar vadinamos migdolais, yra limfoidinio audinio dariniai, atliekantys apsauginę funkciją – jos veikia kaip savotiški filtrai, sulaikantys per burną ir nosį patenkančius ligų sukėlėjus. Tačiau, kai bakterijų kiekis yra pernelyg didelis arba žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, tonzilės nesugeba susidoroti su patogenais.
Užsikrėsti šia bakterija yra gana lengva. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą, kai sergantis žmogus kosi, čiaudi ar tiesiog kalba. Taip pat nereti atvejai, kai užsikrečiama per tiesioginį kontaktą – naudojantis tais pačiais stalo įrankiais, geriant iš to paties puodelio ar dalinantis asmeninės higienos reikmenimis. Patekusios ant tonzilių, bakterijos pradeda sparčiai daugintis, sukeldamos stiprų uždegimą, dėl kurio audiniai paburksta, o organizmo kovoje su infekcija žuvę baltieji kraujo kūneliai, bakterijos ir ląstelių nuolaužos suformuoja pūlius.
Kaip atrodo pūlinga angina: vizualūs požymiai
Vienas iš pagrindinių būdų atpažinti pūlingą anginą yra tiesioginė gerklės apžiūra. Nors tikslią diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas, namų sąlygomis galima pastebėti itin ryškius vizualius pokyčius, kurie signalizuoja apie bakterinę infekciją. Jei atsistosite prieš veidrodį, plačiai išžiosite burną ir pašviesite žibintuvėliu į gerklės gilumą, sergant pūlinga angina pamatysite šiuos specifinius požymius:
- Paburkusios ir ryškiai raudonos tonzilės: Migdolai atrodo gerokai padidėję, tamsiai raudonos arba avietinės spalvos. Kartais jie gali būti tiek ištinę, jog beveik liečiasi vienas su kitu, taip siaurindami kvėpavimo takus.
- Baltos arba gelsvos apnašos: Tai pats būdingiausias pūlingos anginos ženklas. Ant tonzilių paviršiaus matomos aiškios baltos, gelsvos arba pilkšvos spalvos dėmelės, pūlinukai ar ištisinės apnašų plėvelės. Tai yra sankaupos pūlių, susidariusių organizmui kovojant su streptokoko bakterija.
- Paraudęs gomurys ir liežuvėlis: Minkštasis gomurys ir gomurio liežuvėlis (nedidelis darinys, kabantis gerklės viduryje) taip pat būna paraudę, paburkę, kartais ant jų gali matytis smulkios raudonos dėmelės (petechijos).
- Apsinešęs liežuvis: Dažnai liežuvis būna padengtas storomis, balkšvomis apnašomis, o ligos pradžioje galite jausti nemalonų, specifinį kvapą iš burnos (halitozę), kurį sukelia bakterijų išskiriamos medžiagos ir pūliai.
Kiti lydintys fiziniai simptomai
Nors vizualūs pokyčiai yra labai svarbūs, pūlinga angina niekada neapsiriboja vien tik vaizdu. Ją visada lydi stiprūs fiziniai simptomai, kurie smarkiai pablogina paciento gyvenimo kokybę. Sergantys asmenys skundžiasi nepakeliamu gerklės skausmu, kuris ypač sustiprėja bandant nuryti seiles, maistą ar skysčius. Skausmas neretai būna toks aštrus, jog plinta į ausis ar kaklo sritį.
Kitas neatsiejamas ligos palydovas yra aukšta kūno temperatūra, kuri dažnai šokteli virš 38,5 ar net 39 laipsnių Celsijaus, lydima šaltkrėčio, raumenų ir sąnarių laužymo. Pacientai jaučia didžiulį bendrą silpnumą, nuovargį, galvos skausmą. Apčiuopus kaklą ties žandikaulio kampais, galima pajusti padidėjusius ir skausmingus limfmazgius – tai rodo, kad organizmo limfinė sistema intensyviai kovoja su infekcija.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Nors pūlinga angina yra gana dažna liga, jos jokiu būdu negalima ignoruoti ar bandyti išsigydyti vien tik šiltomis arbatomis. Bakterinės infekcijos gali būti klastingos ir greitai progresuoti. Egzistuoja tam tikri pavojaus signalai, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant ieškoti skubios medicininės pagalbos, kartais netgi kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninės priėmimo skyrių.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei pastebite šiuos simptomus:
- Sunkumas kvėpuoti: Jei tonzilės sutinsta tiek, kad darosi sunku įkvėpti, atsiranda švokštimas, dusulys ar jausmas, lyg gerklėje būtų įstrigęs svetimkūnis. Tai yra kritinė būklė, galinti baigtis uždusimu.
- Negalėjimas nuryti seilių (seilėtekis): Jei skausmas ir paburkimas yra tokie stiprūs, kad žmogus visiškai negali nuryti savo paties seilių ir jos nuolat teka iš burnos, tai rodo itin sunkų audinių tinimą arba galimą abscesą.
- Vienpusis gerklės patinimas: Jei matote arba jaučiate, kad viena gerklės pusė yra nepalyginamai labiau ištinusi nei kita, o gomurio liežuvėlis yra nustumtas į sveikąją pusę. Tai pagrindinis paratonzilinio absceso (pūlinio, susidariusio šalia tonzilės audiniuose) požymis, reikalaujantis skubaus chirurginio atvėrimo.
- Neatsidarantis žandikaulis (trizmas): Jei dėl spazmų ar patinimo darosi sunku arba neįmanoma plačiai išsižioti.
- Itin aukšta, vaistais nenumušama temperatūra: Jei karščiavimas siekia 40 laipsnių ir nekrenta išgėrus karščiavimą mažinančių vaistų, atsiranda traukuliai ar sąmonės temimas.
- Dehidratacijos požymiai: Dėl negalėjimo gerti skysčių greitai išsausėja gleivinės, sumažėja šlapinimasis, atsiranda stiprus galvos svaigimas bandant atsistoti, didelis mieguistumas (ypač aktualu mažiems vaikams).
Galimos komplikacijos: kodėl savigyda yra pavojinga?
Nepradėjus laiku ir tinkamai gydyti pūlingos anginos, rizikuojama susidurti su itin sunkiomis komplikacijomis, kurios gali palikti ilgalaikes pasekmes sveikatai. A grupės beta hemolizinis streptokokas yra žinomas dėl savo savybės sukelti audinių pažeidimus net ir po to, kai pati gerklės infekcija atrodo jau praėjusi.
Viena iš dažniausių vietinių komplikacijų yra jau minėtas paratonzilinis abscesas. Infekcija iš tonzilių išplinta į aplinkinius minkštuosius audinius, kur susidaro didelė pūlių sankaupa. Ši būklė sukelia agonizuojantį skausmą ir beveik visada reikalauja operacinio gydymo, kurio metu pūlinys yra prapjaunamas ir drenuojamas.
Dar pavojingesnės yra sisteminės komplikacijos. Bakterijoms patekus į kraujotaką arba organizmo imuninei sistemai pradėjus gaminti antikūnus, kurie per klaidą puola savus audinius, gali išsivystyti reumatinė karštinė. Ši liga pažeidžia širdies vožtuvus, sukeldama negrįžtamus širdies defektus, taip pat sukelia stiprų sąnarių uždegimą. Be to, streptokokinė infekcija gali pažeisti inkstus, sukeldama postreptokokinį glomerulonefritą – inkstų filtrų uždegimą, galintį lemti inkstų nepakankamumą. Būtent dėl šių gąsdinančių komplikacijų savigyda liaudiškomis priemonėmis yra griežtai nerekomenduojama.
Gydymo principai ir medikamentinė intervencija
Patvirtinus pūlingos anginos diagnozę, gydytojas beveik visada paskiria antibiotikų kursą. Tai yra auksinis šios ligos gydymo standartas. Svarbiausia taisyklė – antibiotikus būtina vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir jokiu būdu nenutraukti kurso anksčiau laiko, net jei po poros dienų pasijutote visiškai sveiki. Per anksti nutraukus gydymą, dalis bakterijų gali išgyventi, tapti atsparios vaistams ir po kurio laiko sukelti ligos atkrytį ar sunkias komplikacijas.
Be specifinio gydymo antibiotikais, didelis dėmesys skiriamas simptomų palengvinimui. Pacientui rekomenduojama vartoti skausmą ir uždegimą mažinančius vaistus (pavyzdžiui, ibuprofeną ar paracetamolį), kurie taip pat padeda numušti aukštą temperatūrą. Labai svarbu reguliariai skalauti gerklę šiltais druskos tirpalais ar vaistinėse įsigyjamais antiseptiniais skysčiais – tai padeda nuplauti pūlingas apnašas, dezinfekuoja gleivinę ir mažina skausmą.
Gydymo metu kritiškai svarbu vartoti daug skysčių. Kadangi ryti skauda, rekomenduojama gerti drungnus (ne karštus ir ne ledinius) gėrimus – vandenį, ramunėlių ar šalavijų arbatas, sultinius. Skysčiai padeda išvengti dehidratacijos ir greičiau pašalinti iš organizmo toksinus. Taip pat privalomas griežtas lovos režimas – organizmui reikia sutelkti visas jėgas kovai su infekcija, todėl fizinis aktyvumas turi būti minimalus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Susidūrus su pūlinga angina, pacientams dažnai kyla daugybė praktinių klausimų. Žemiau pateikiame svarbiausius atsakymus, padėsiančius geriau suprasti ligos specifiką.
- Ar galima pūlingą anginą išgydyti be antibiotikų?
Nors teoriškai lengvos formos streptokokinė infekcija kartais gali praeiti savaime, medicinos ekspertai griežtai nerekomenduoja rizikuoti. Negydant bakterinės anginos antibiotikais, dramatiškai išauga sunkių komplikacijų, tokių kaip širdies vožtuvų pažeidimai (reumatas) ar inkstų uždegimas, rizika. Antibiotikai sutrumpina ligos trukmę, sumažina simptomų sunkumą ir užkerta kelią bakterijų plitimui. - Kiek laiko sergant pūlinga angina esu užkrečiamas aplinkiniams?
Žmogus, sergantis pūlinga angina, yra itin užkrečiamas tol, kol nepradeda vartoti antibiotikų. Pradėjus tinkamą antibiotikų kursą, užkrečiamumas reikšmingai sumažėja jau po 24–48 valandų. Vadinasi, po dviejų dienų nuo vaistų vartojimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ir jaučiasi geriau, jis gali grįžti į mokyklą ar darbą, nebekeldamas didelio pavojaus kitiems. - Ką geriausia valgyti ir gerti sergant šia liga?
Svarbiausia rinktis švelnų, minkštą ar trintą maistą, kuris nedirgina pažeistos gerklės gleivinės. Puikiai tinka trintos sriubos, bulvių košė, jogurtas, bananai, skystos košės. Venkite aštraus, rūgštaus (pvz., citrusinių vaisių), kieto, traškaus (traškučių, džiūvėsių) ir karšto maisto. Gėrimai turėtų būti drungni. - Ar pūlinga angina gali nuolat kartotis?
Taip, kai kuriems žmonėms pūlinga angina tampa pasikartojančia problema (lėtiniu tonzilitu). Jei sergama dažniau nei kelis kartus per metus, infekcijos trukdo normaliam gyvenimui, o antibiotikai tampa nuolatiniu palydovu, ausų, nosies ir gerklės gydytojas (LOR) gali rekomenduoti chirurginį tonzilių pašalinimą (tonzilektomiją).
Gyvenimo būdo įpročiai ir imuninės sistemos palaikymas po ligos
Persirgus pūlinga angina, organizmas būna išsekęs tiek nuo pačios bakterinės infekcijos, tiek nuo vartotų stiprių vaistų. Todėl labai svarbu ne tik atsistatyti, bet ir imtis prevencinių priemonių, kad išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo. Pirmiausia, praėjus dviem ar trims dienoms po antibiotikų vartojimo pradžios, būtina pakeisti dantų šepetėlį nauju. Ant senojo šepetėlio šerelių dažnai lieka streptokoko bakterijų, kurios, net ir sveikstant, gali sukelti pakartotinę infekciją. Tą patį reikėtų padaryti su ortodontiniais aparatais ar dantų kapomis – juos reikia itin kruopščiai dezinfekuoti.
Kadangi antibiotikai sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, po ligos rekomenduojama mitybą papildyti probiotikais ir prebiotikais. Vartokite daugiau fermentuotų produktų, tokių kaip kefyras, natūralus jogurtas, rauginti kopūstai. Visavertė, vitaminais ir mineralais turtinga mityba, paremta šviežiomis daržovėmis, kokybiškais baltymais ir sveikaisiais riebalais, padės greičiau atkurti prarastas jėgas.
Nepamirškite ir elementarios higienos, kuri yra svarbiausias skydas nuo bet kokių lašeliniu būdu plintančių infekcijų. Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu, ypač grįžus iš viešų vietų, patalpų vėdinimas bei drėgnas valymas namuose sumažina patogenų kiekį aplinkoje. Galiausiai, leiskite savo kūnui ilsėtis. Kokybiškas miegas ir streso valdymas yra natūralūs imuninės sistemos stiprintojai, padedantys organizmui išlikti atspariam ateities iššūkiams.
