Nors atliekų rūšiavimo kultūra Lietuvoje kasmet sparčiai gerėja, tam tikros medžiagos vis dar kelia daugybę neaiškumų net ir labiausiai patyrusiems bei ekologija besidomintiems rūšiuotojams. Viena iš tokių ypač dažnai buityje sutinkamų medžiagų yra polistireninis putplastis. Mes jį randame beveik visur: jis apsaugo naują buitinę techniką transportavimo metu, į jį pakuojamas maistas išsinešimui, jis naudojamas siuntų dėžėse kaip užpildas, o taip pat yra nepakeičiama statybinė bei pastatų šiltinimo medžiaga. Dėl savo unikalios struktūros, neįtikėtino lengvumo ir skirtingų panaudojimo būdų, ši medžiaga itin dažnai atsiduria visiškai netinkamuose konteineriuose. Tai ne tik apsunkina perdirbimo procesus, bet ir gali užteršti visą teisingai išrūšiuotų atliekų srautą, paverčiant jį nebetinkamu perdirbimui. Siekiant išsklaidyti visas abejones ir užtikrinti sklandų bei tvarų atliekų tvarkymą, aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo specialistai detaliai paaiškina, kur ir kaip teisingai reikėtų išmesti skirtingų rūšių ir paskirčių putplastį.
Atliekų tvarkytojai pastebi, kad po didžiųjų metų švenčių, „Juodojo penktadienio“ išpardavimų ar tiesiog prasidėjus aktyviam statybų sezonui pavasarį, atliekų surinkimo aikštelės ir kiemuose stovintys konteineriai būna tiesiog perpildyti šia medžiaga. Tačiau didžiausia problema yra ne pats putplasčio kiekis, o būtent gyventojų žinių trūkumas jį rūšiuojant. Netinkamas jo paruošimas, išmetimas į buitinių atliekų ar popieriaus konteinerius ne tik didina bendrus atliekų tvarkymo kaštus, už kuriuos galiausiai sumoka patys gyventojai, bet ir daro tiesioginę žalą jautriai mūsų gamtai. Į atvirą aplinką patekusios smulkios putplasčio dalelės yra ypač sunkiai surenkamos, jas dažnai praryja gyvūnai, o natūraliomis sąlygomis šis plastikas gali irti net kelis šimtus metų.
Kas iš tiesų yra putplastis ir kodėl jo rūšiavimas kelia iššūkių?
Norint suprasti, kaip teisingai elgtis su šia atlieka, pirmiausia reikia žinoti, iš ko ji pagaminta. Polistireninis putplastis, pramonėje dažnai žymimas trumpiniu EPS (angl. Expanded Polystyrene), iš tiesų yra plastiko rūšis. Įdomiausia tai, kad net apie 98 procentus šios medžiagos tūrio sudaro paprasčiausias oras, o likusius 2 procentus – polistireno plastikas. Būtent dėl šios priežasties putplastis yra toks neįtikėtinai lengvas, pasižymi puikiomis smūgius sugeriančiomis ir termoizoliacinėmis savybėmis.
Tačiau šios gerosios savybės tampa tikru galvos skausmu atliekų tvarkytojams. Kadangi putplastis užima labai daug vietos, bet beveik nesveria, jo transportavimas į perdirbimo gamyklas yra itin brangus ir neefektyvus procesas. Neperdirbtas ir tiesiog į sąvartyną išmestas putplastis eikvoja brangią erdvę, o netinkamai išmestas į atvirus konteinerius vėjuotą dieną lengvai išpustomas po apylinkes. Be to, egzistuoja skirtingos putplasčio rūšys – nuo švaraus, skirto pakuotėms, iki užteršto statybinio, kuris reikalauja visiškai skirtingų utilizavimo metodų.
Pagrindinės gyventojų daromos klaidos atsikratant putplasčiu
Nepaisant nuolatinių edukacinių kampanijų, atliekų surinkėjai kasdien susiduria su tomis pačiomis pasikartojančiomis klaidomis. Štai dažniausiai pasitaikantys neteisingi gyventojų veiksmai:
- Maisto likučiais užteršto putplasčio metimas į plastiko konteinerį. Putplasčio indeliai nuo mėsos, žuvies ar vienkartinės greito maisto pakuotės dažnai būna prisigėrusios riebalų ir padažų. Toks užterštas plastikas negali būti perdirbamas kartu su švariomis pakuotėmis ir gali sugadinti visą perdirbimui paruoštą partiją.
- Statybinio putplasčio išmetimas į buitinius konteinerius. Remonto likučiai, apšiltinimo plokščių atraižos, dažnai aplipusios betonu, klijais ar montavimo putomis, jokiu būdu negali atsidurti geltonajame konteineryje.
- Putplasčio trupinimas ir smulkinimas. Bandydami sutaupyti vietos konteineryje, gyventojai dažnai susmulkina putplastį į mažus burbuliukus. Atliekų tvarkytojai prašo to nedaryti, nes smulkūs rutuliukai išbyra iš konteinerių išvežimo metu, užteršia kiemus ir patenka į lietaus kanalizacijos sistemas.
- Maišymas su popieriumi. Kadangi kartoninės dėžės dažnai atkeliauja su putplasčio užpildais, dalis gyventojų tiesiog išmeta visą dėžę su putplasčiu viduje į popieriui skirtą (mėlyną) konteinerį.
Specialistų verdiktas: kur tiksliai išmesti putplasčio atliekas?
Rūšiavimo taisyklės tampa labai aiškios, kai išmokstame atskirti putplasčio rūšis pagal jo panaudojimo paskirtį ir švarumo lygį. Atliekų tvarkymo centrai pateikia griežtas, bet lengvai įsimenamas instrukcijas kiekvienam atvejui.
Buitinės technikos ir elektronikos pakuočių putplastis
Jeigu įsigijote naują televizorių, šaldytuvą, kompiuterį ar kitą įrenginį, kuris dėžėje buvo apsaugotas stambiais balto putplasčio blokais – tai yra švari pakuotės atlieka. Toks putplastis privalo keliauti į plastikui skirtą (geltoną) rūšiavimo konteinerį. Prieš išmetant, rekomenduojama jį perlaužti į kelias didesnes dalis, kad jis laisvai tilptų pro konteinerio angą ir neužstrigtų, tačiau nereikėtų jo trupinti į smulkius rutuliukus. Taip pat būtina įsitikinti, kad ant putplasčio neliko priklijuotų kartono detalių, lipnios juostos ar plastikinių plėvelių – jas reikėtų atskirti.
Maisto pakuočių ir vienkartinių indų putplastis
Situacija su maisto pramonei skirtu putplasčiu yra kiek sudėtingesnė. Jeigu putplasčio indelis, kuriame buvo fasuojama žalia mėsa, žuvis, ar vienkartinė dėžutė nuo restoraninio maisto yra ištepta riebalais, krauju, padažais ir jos neįmanoma lengvai išplauti – tokia atlieka privalo keliauti į mišrių komunalinių atliekų (juodą arba žalią, priklausomai nuo savivaldybės) konteinerį. Riebalais užterštas EPS putplastis nėra perdirbamas. Tačiau, jeigu putplasčio dėžutė buvo naudojama, pavyzdžiui, sausiems sausainiams laikyti ir yra visiškai švari, ją galima mesti į plastiko konteinerį.
Birus pakavimo putplastis (vadinamieji „riešutėliai“)
Dažnai internetu užsakytos siuntos atkeliauja pilnos smulkių putplasčio granulių ar vadinamųjų „S“ formos pakavimo „riešutėlių“. Jei tai klasikinis polistireno produktas, jį reikėtų surinkti į vieną plastikinį maišelį, tvirtai užrišti ir išmesti į plastiko konteinerį. Maišelio naudojimas būtinas tam, kad atidarius konteinerį vėjas neišnešiotų šių smulkių detalių po visą gyvenvietę.
Statybinis putplastis reikalauja ypatingo dėmesio
Atliekant namų renovaciją, šiltinant fasadus ar keičiant stogo dangą, susidaro dideli kiekiai statybinio putplasčio atliekų. Svarbiausia taisyklė, kurią akcentuoja visi atliekų tvarkytojai: statybinis putplastis griežtai draudžiamas mesti į buitinius plastiko ar mišrių atliekų konteinerius.
Ši medžiaga dažnai būna padengta klijų likučiais, armavimo tinkleliu, tinko sluoksniu ar purkštomis poliuretano putomis. Tokios priemaišos daro jį visiškai netinkamu standartiniam plastikinių pakuočių perdirbimo ciklui. Jeigu tokia atlieka patenka į rūšiavimo liniją, ji gali sugadinti įrenginius ir užteršti švarias pakuočių atliekas. Be to, už statybinių atliekų išmetimą į komunalinius konteinerius gyventojams gresia administracinės baudos.
Visas statybinis putplastis, nepriklausomai nuo to, ar tai mažos atraižos, ar dideli lakštai, privalo būti vežamas į stambiųjų ir statybinių atliekų surinkimo aikšteles. Kiekviena savivaldybė Lietuvoje turi tokias aikšteles, kur gyventojai (fiziniai asmenys) tam tikrą kiekį statybinių atliekų per metus gali priduoti visiškai nemokamai. Prieš vežant, rekomenduojama pasidomėti savo regiono atliekų tvarkymo centro taisyklėmis, nes priimami kiekiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo apskrities.
Putplasčio perdirbimo procesas: sudėtingas, bet būtinas
Daugelis gyventojų abejoja, ar išmestas putplastis iš viso yra perdirbamas. Specialistai užtikrina, kad teisingai išrūšiuotas švarus EPS putplastis yra puiki žaliava, kurią galima prikelti antram gyvenimui. Perdirbimo procesas susideda iš kelių sudėtingų technologinių etapų.
Pirmiausia, į perdirbimo gamyklą atvežtas putplastis yra atidžiai perrūšiuojamas, atskiriant pašalines medžiagas. Tuomet jis keliauja į specialius smulkintuvus, kur yra sutrupinamas. Kadangi didžiąją putplasčio dalį sudaro oras, kitas gyvybiškai svarbus žingsnis yra tūrio sumažinimas. Naudojant specialius presus ir terminius įrenginius, oras yra išspaudžiamas, o putplastis išlydomas ir paverčiamas tankiais plastiko luitais. Šio proceso metu medžiagos tūris sumažėja net iki 50 kartų.
Gauti polistireno luitai vėliau susmulkinami į granules, kurios tampa vertinga žaliava plastiko pramonei. Nors iš perdirbto putplasčio maisto pakuotės paprastai nebegaminamos dėl griežtų higienos reikalavimų, ši medžiaga idealiai tinka gaminant įvairius kitus kasdienius daiktus. Iš perdirbto EPS plastiko gimsta nuotraukų ir paveikslų rėmeliai, dekoratyviniai apvadai, parketo paklotai, drabužių pakabos, kietosios biuro prekės ir netgi naujos statybinės izoliacinės medžiagos. Tai puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, leidžiantis drastiškai sumažinti naftos produktų poreikį naujo plastiko gamybai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie putplasčio rūšiavimą (DUK)
Siekiant dar didesnio aiškumo, specialistai atsako į pačius populiariausius gyventojų klausimus, susijusius su putplasčio atliekomis.
Ar galiu plauti riebaluotą putplasčio indą ir mesti į plastiko konteinerį?
Teoriškai taip, tačiau praktiškai tai daryti nerekomenduojama. Putplasčio paviršius yra porėtas, todėl riebalai dažnai įsigeria giliai į medžiagos struktūrą. Norint visiškai pašalinti riebalus, reikėtų sunaudoti labai daug karšto vandens ir cheminių ploviklių, kas ekologine ir ekonomine prasme pridarytų daugiau žalos nei atneštų naudos. Tokius indus protingiausia mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Ką daryti su spalvotu putplasčiu?
Spalvotas putplastis, jeigu jis yra skirtas pakavimui ir nėra užterštas jokiomis statybinėmis medžiagomis ar maistu, rūšiuojamas lygiai taip pat kaip ir baltas – jis turi keliauti į plastiko (geltoną) konteinerį. Spalva perdirbimo procesui esminės įtakos neturi.
Kodėl didžiųjų gabaritų aikštelėse statybinis putplastis priimamas atskirai nuo kitų statybinių atliekų?
Todėl, kad mišrios statybinės atliekos (plytos, betonas) yra malamos ir naudojamos kelių tiesimui ar gruntui formuoti. Jeigu į šį srautą patektų putplastis, jis susmulkėtų ir užterštų gruntą mikroplastiku. Būtent todėl atliekų surinkimo aikštelėse reikalaujama izoliacines putplasčio medžiagas dėti į tam specialiai skirtus, uždarus konteinerius.
Ar putplastis gali natūraliai suirti gamtoje?
Tradicinis polistireninis putplastis gamtoje praktiškai neyra. Veikiamas saulės ultravioletinių spindulių, jis tampa trapus ir suyra į mikroskopines mikroplastiko daleles, kurios užteršia dirvožemį ir vandens telkinius. Kadangi šios medžiagos nevirškina jokie mikroorganizmai, šis procesas yra laikomas ypač pavojingu aplinkai, pabrėžiant teisingo utilizavimo svarbą.
Ateities alternatyvos ir tvaresni pasirinkimai pakuočių pramonėje
Suprantant tradicinio polistireninio putplasčio keliamus iššūkius atliekų tvarkymo sistemoms, pasaulinė pakuočių pramonė sparčiai ieško tvaresnių alternatyvų. Vartotojai vis dažniau pastebi, kad apsauginis pakavimas tampa ekologiškesnis. Viena iš populiarėjančių inovacijų yra iš kukurūzų ar bulvių krakmolo gaminamos pakavimo granulės. Išvaizda jos primena įprastus putplasčio „riešutėlius“, tačiau turi vieną esminį skirtumą – jos yra visiškai tirpios vandenyje ir 100 procentų biologiškai skaidžios. Norint patikrinti, kokią pakuotę gavote, užtenka vieną granulę pakišti po vandens srove: krakmolo pagrindo granulė ištirps per kelias sekundes, o plastikinė liks nepakitusi.
Kita perspektyvi sritis, žadanti revoliuciją apsauginių pakuočių rinkoje, yra grybienos (micelio) technologijų naudojimas. Inovatyvios įmonės augina specialias grybų šaknis žemės ūkio atliekų (pavyzdžiui, kanapių spalių ar medienos pjuvenų) formose. Per kelias dienas grybiena suriša šias atliekas į tvirtą struktūrą, kuri savo smūgių sugėrimo savybėmis prilygsta putplasčiui. Tokia pakuotė atlikusi savo funkciją gali būti tiesiog įmesta į namų komposto dėžę, kur ji natūraliai suirs ir virs vertingomis trąšomis augalams, visiškai nepalikdama jokių mikroplastiko pėdsakų.
Taip pat matomas masinis perėjimas prie gofruoto kartono, specialiai suformuotų popieriaus masės įdėklų bei inovatyvių korio struktūros popierinių pakuočių, kurios lengvai pakeičia putplastį apsaugant net ir labai trapius daiktus. Nors atsisakyti EPS putplasčio statybų sektoriuje, kur jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant pastatų energinį efektyvumą, artimiausiu metu nepavyks, pakuočių pramonėje šios medžiagos mažėjimas yra akivaizdus. Rinkdamiesi prekes, supakuotas į tvaresnes alternatyvas, ir teisingai rūšiuodami esamas plastiko atliekas, gyventojai tiesiogiai prisideda prie švaresnės aplinkos ir efektyvesnės atliekų perdirbimo sistemos kūrimo.
