Draudimo mitai, kurie kainuoja brangiausiai
Statistika rodo, kad net 37 % lietuvių, keliaudami po Europą, neįsigyja papildomo kelionės draudimo – pasikliauja ES sveikatos kortele. Deja, ši kortelė padengia tik neatidėliotiną medicininę pagalbą valstybinėse įstaigose; už greitosios iškvietimą slidinėjimo trasoje ar repatriaciją į Lietuvą teks susimokėti iš savo kišenės. Ką pamiršta keliautojai? Patikrinti, ar polise įtraukta sporto veikla, o limitai viršija 50 000 €. Skirtumas tarp bazinio ir plataus paketo dažnai sudaro 6–8 € savaitei, bet rizika sutaupyti kelis eurus gali virsti tūkstančiais.
Dokumentų dubliai ir skaitmeninės kopijos – misija „nesugadinti atostogų“
Dažnas lietuvis į kelionę pasiima tik vieną asmens dokumentą. Jei prarandate pasą ar ID kortelę, grįžimo proceso sutrumpinti nepadės net geriausias konsulas. Išeitis – atskiroje vietoje laikoma popierinė kopija ir PDF versija „cloud“ paskyroje (Google Drive, iCloud). Tas pats galioja skrydžių bilietams ir draudimo polisui: oro uosto Wi-Fi gali strigti, tad offline failai telefone sutaupo eilės prie spausdintuvo paieškų.
Rankinio bagažo spąstai: kas telpa „nemokamai“, o kas – ne
„Ryanair“ leidžia 40 × 20 × 25 cm, „Wizz Air“ – 40 × 30 × 20 cm, tačiau lietuviai vis dar atvyksta su senais 55 cm lagaminais ir viliasi „praslysti“. Kontrolės varteliuose toks optimizmas virsta 40 € bauda. Sprendimas – investuoti į kuprinę su kompresinėmis juostomis, kurios leidžia sumažinti gylį keliais centimetrais. Taip pat dažnai pamirštama skysčių taisyklė: 1 l maišelį patartina pasiruošti iš anksto, nes oro uosto kioske jis kainuoja dešimteriopai daugiau.
Valiutos mokesčiai ir banko kortelės užkardos
Kita klaida – išsigryninti didelę sumą litų ekvivalentu dar Vilniaus oro uoste. Bankomatų kursas Turkijoje ar Portugalijoje neretai palankesnis, jei turite kortelę su nemokamu „cash withdrawal“ limitu. Populiaraus „Revolut“ ar „N26“ limito (200–500 € per mėn.) daugeliui savaitgalio kelionės pilnai pakanka. Svarbiausia – aktyvuoti kortelę kelionėms, kad bankas jos neužblokuotų įtardamas sukčiavimą.
Skubios pagalbos kontaktai: „Google“ nepakeis spausdinto lapo
Nutikus nelaimei, nervai dažnai užblokuoja loginį mąstymą. Todėl turėkite spausdintą lapą su: draudimo poliso numeriu, asistavimo linijos telefonu, artimųjų kontaktu ir vietos lietuvių ambasados numeriu. Tai ypač aktualu šalyse, kur 112 neveikia (pvz., Gruzijoje ar Tunise).
Išmaniųjų įrenginių priklausomybė nuo elektros lizdo
Nešiojamas pakrovėjas – daiktas, kurį lietuviai dažniausiai pamiršta įsidėti, nes „juk teks įkrauti viešbutyje“. Skrydžio vėlavimas, USB lizdo nebuvimas autobuse ar ilgas laikas lauke gali visiškai iškrauti telefoną. „Power bank“ iki 20 000 mAh į rankinį bagažą leidžiamas nemokamai, o kritiniu atveju gali tapti vienintele navigacijos ir bilietų priemonė.
Klimatas + vietos kultūra: drabužių ir elgesio neatitikimas
Turkijoje sausį gali snigti Kapadokijoje, nors Antalija bus +18 °C. Daugelis lietuvių pasiima tik plonus marškinėlius, o šiltą striukę palieka automobilyje Kaune. Tyrimo duomenimis, 22 % lietuvių grįžta su peršalimu po atostogų „šiltuose kraštuose“. Kitas aspektas – aprangos kodas šventyklose ar mečetėse: ilgos kelnės, skarelė moterims, pečių dengimas. Vietoje pirkti šaliką kainuos 15–20 €, todėl lengvas, 150 g sveriantis skarutis lagamine sutaupys ir pinigų, ir nepatogių žvilgsnių.
Pentadinės minutės draudimo sprendimai nereikia, jei pasiruošite iš anksto
Svarbiausia žinutė – daugelis klaidų gimsta skubant paskutinę naktį. Draudimo patikra, bagažo matavimas, skysčių perpilimas į 100 ml taras ir dokumentų kopijų dubliai užtrunka mažiau nei valandą, bet gali sutaupyti šimtus eurų ir toną streso. Susikurkite kontrolinį sąrašą telefone ir pažymėkite atliktas užduotis – kelionė prasidės sklandžiai, o namo grįšite ne tik suvenyrais, bet ir geriausiais įspūdžiais, o ne istorijomis apie papildomas baudas ar pamestus pasus.
