Kiekvieną dieną mes susiduriame su daugybe skirtingų žmonių – šeimos nariais, draugais, kolegomis ar net visiškai nepažįstamais praeiviais. Dažnai bendravimas vyksta paviršutiniškai, mes tiesiog apsikeičiame informacija, tačiau kartais pajuntame gilų, nepaaiškinamą ryšį su kito žmogaus išgyvenimais. Šis gebėjimas ne tik išgirsti, ką sako kitas asmuo, bet ir pajausti tai, ką jis jaučia, yra vadinamas empatija. Tai vienas iš pačių svarbiausių emocinio intelekto elementų, leidžiantis mums kurti prasmingus, tvarius ir pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius. Nors kai kurie žmonės natūraliai pasižymi aukštesniu empatijos lygiu nuo pat mažens, moksliniai psichologijos tyrimai rodo, kad tai anaiptol nėra vien tik įgimta savybė. Tai sudėtingas ir daugialypis įgūdis, kurį galima sąmoningai lavinti ir stiprinti visą savo gyvenimą. Suprasti kito žmogaus perspektyvą reikalauja pastangų, kantrybės ir vidinio noro peržengti savo paties ego ribas. Kai mes pradedame atidžiau stebėti aplinkinius, įsiklausyti į jų siunčiamus signalus ir priimti jų patirtį be išankstinio teismo, mūsų pasaulėžiūra smarkiai išsiplečia, o kasdieniai konfliktai sprendžiami kur kas konstruktyviau.
Empatijos rūšys: daugiau nei tik jausmai
Visuomenėje dažnai vyrauja stereotipas, kad empatija yra tiesiog gebėjimas apsikabinti ir verkti kartu su liūdinčiu draugu. Nors emocinis atsakas yra svarbus, psichologai išskiria tris pagrindines empatijos rūšis, kurios veikia kartu ir padeda mums visapusiškai, giliai reaguoti į kitų žmonių psichologines būsenas.
Kognityvinė empatija
Tai gebėjimas intelektualiai ir logiškai suprasti kito žmogaus perspektyvą ar mentalinę būseną. Naudodami kognityvinę empatiją, jūs nebūtinai tiesiogiai jaučiate tai, ką jaučia kitas asmuo, bet jūs labai tiksliai suprantate, kodėl jis taip jaučiasi. Jūs galite tarsi įlįsti į kito žmogaus protą ir pamatyti pasaulį jo akimis. Tai ypač naudinga darbinėje aplinkoje, verslo derybose ar sprendžiant sudėtingus konfliktus, nes šis gebėjimas leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti racionalius sprendimus atsižvelgiant į kito asmens paslėptus motyvus ar baimes.
Emocinė empatija
Emocinė, kartais dar vadinama afektine, empatija pasireiškia tuomet, kai mes tiesiogiai ir fiziškai perimame kito žmogaus emocijas. Tai veikia tarsi savotiškas emocinis užkratas – matant skausmą kenčiantį žmogų, mes patys pradedame jausti fizinį ar psichologinį diskomfortą savo kūne. Susidūrus su kito džiaugsmu, mes taip pat nejučia pradedame šypsotis. Ši rūšis padeda kurti itin stiprų ir intymų tarpusavio ryšį, tačiau ji turi ir savotišką tamsiąją pusę: jei žmogus nemoka apsaugoti savo ribų ir atsiriboti, per didelė emocinė empatija gali greitai sukelti emocinį išsekimą bei perdegimo sindromą.
Užuojautos empatija
Tai pati brandžiausia ir konstruktyviausia empatijos forma. Ji sklandžiai apima tiek kognityvinį supratimą, tiek emocinį rezonansą, tačiau žengia dar vieną svarbų žingsnį į priekį – ji skatina mus veikti. Kai mes patiriame užuojautos empatiją, mes ne tik suprantame situaciją ir jaučiame kito asmens skausmą, bet ir jaučiamės motyvuoti jam padėti. Tai pats sveikiausias būdas reaguoti į aplinkinių problemas, nes jis veda prie realių sprendimų, o ne tik prie pasyvaus kentėjimo kartu.
Kodėl empatija yra būtina sėkmingiems santykiams?
Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė, todėl gyvenimas be empatijos būtų neapsakomai šaltas, mechaniškas ir izoliuotas. Šis unikalus gebėjimas yra esminis socialinis klijus, išlaikantis visos visuomenės ir mažų bendruomenių struktūrą. Kai žmonės jaučiasi esą išgirsti, priimti ir suprasti, automatiškai mažėja jų psichologinis gynybiškumas, o tarpusavio pasitikėjimas pasiekia naujas aukštumas.
- Geresnis konfliktų valdymas ir sprendimas: Užuot puolę aklai kaltinti ar gintis, empatiški žmonės visada stengiasi suprasti oponento poziciją. Tai leidžia atvėsinti emocijas ir rasti taikius kompromisus, kurie tenkina abi konflikto puses.
- Nepalyginamai stipresnis emocinis ryšys: Romantiniai partneriai ar artimi draugai, kurie demonstruoja aukštą tarpusavio empatijos lygį, kur kas rečiau patiria rimtas santykių krizes. Jie džiaugiasi didesniu intymumu ir gilesniu pasitenkinimu savo ryšiu.
- Efektyvesnė ir moderni lyderystė: Šiuolaikiniai verslo lyderiai puikiai žino, kad autokratinis įsakinėjimas nebeveikia. Darbuotojai, kurie kasdien jaučia vadovo palaikymą, žmogišką supratimą ir atjautą, yra nepalyginamai labiau motyvuoti, lojalūs įmonei ir demonstruoja aukštesnį produktyvumą.
Be to, verta paminėti, kad empatija drastiškai mažina ir mūsų pačių patiriamą stresą. Kai nustojame nuolat teisti aplinkinius, pykti dėl jų klaidų ir pradedame juos iš tikrųjų suprasti, mūsų vidiniame pasaulyje sumažėja pykčio, pagiežos ir frustracijos. Mes tampame kur kas tolerantiškesni natūraliems pasaulio ir žmonių netobulumams.
Pagrindiniai empatijos trūkumo požymiai
Kasdienybės rutinoje kartais mes net patys nepastebime, kaip po truputį tampame šalti ir abejingi aplinkiniams. Sumažėjęs ar blėstantis gebėjimas įsijausti į kitų padėtį gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: lėtinio streso, fizinio nuovargio, perdegimo darbe ar tiesiog susiformavusių netinkamų bendravimo įpročių. Štai keletas ryškių požymių, rodančių, kad jums vertėtų atkreipti dėmesį ir padirbėti su savo empatijos įgūdžiais:
- Nuolatinis ir greitas kitų žmonių elgesio ar pasirinkimų kritikavimas, net nebandant įsigilinti į jų asmenines aplinkybes.
- Greitas atsakymų ar patarimų formulavimas galvoje, kol jūsų pašnekovas dar net nebaigė savo minties (tai rodo, kad klausotės tik tam, kad atsakytumėte, o ne tam, kad suprastumėte).
- Akivaizdus nekantrumas, susierzinimas ar noras pakeisti temą, kai kiti žmonės atvirai dalinasi savo neigiamomis emocijomis ar sunkiais išgyvenimais.
- Gilus vidinis įsitikinimas, kad jūsų asmeninė nuomonė yra vienintelė teisinga, o visi kiti, kurie galvoja kitaip, klysta, yra nelogiški arba paprasčiausiai per daug jautrūs.
- Sunkumai atpažįstant artimųjų ar kolegų nuotaikų pokyčius iš neverbalinės komunikacijos – kūno kalbos, veido išraiškų ar pasikeitusio balso tono.
Kaip išmokti geriau suprasti kitus: praktiniai žingsniai
Kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, empatija primena raumenį, kurį reikia nuolat ir sistemingai treniruoti. Jei jūs nuoširdžiai norite išmokti geriau ir giliau suprasti žmones, su kuriais kasdien bendraujate, turite pradėti sąmoningai keisti savo nusistovėjusius kasdienius įpročius. Tai sudėtingas procesas, kuris neįvyks per vieną stebuklingą naktį, tačiau atkaklus ir nuoseklus darbas su savimi neabejotinai duos stulbinančių rezultatų jūsų socialiniame gyvenime.
Praktikuokite gilų ir aktyvų klausymąsi
Pati didžiausia kliūtis natūraliai empatijai yra mūsų pačių nesibaigiantis vidinis monologas. Kai kas nors su jumis kalba, pabandykite nutildyti savo mintis ir sutelkite visą šimtaprocentinį dėmesį į kalbantįjį. Padėkite į šalį savo išmanųjį telefoną, išlaikykite jaukų akių kontaktą ir atkreipkite dėmesį ne tik į sakomus žodžius, bet ir į emocijas, kurios slypi už tų žodžių. Aktyvus klausymasis taip pat reiškia, kad po ilgesnio pašnekovo monologo jūs galite trumpai apibendrinti tai, ką ką tik išgirdote, ir pasitikslinti, ar teisingai jį supratote. Pavyzdžiui, galite sakyti: Panašu, kad tu šiuo metu jautiesi labai nusivylęs ir bejėgis dėl priimto sprendimo, ar aš teisingai suprantu? Tai akimirksniu parodo žmogui, kad jis yra ne tik girdimas, bet ir vertinamas.
Užduokite atvirus ir tyrinėjančius klausimus
Užuot nuolat darę skubotas prielaidas, kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip, nuleiskite savo gynybines sienas ir tiesiog atvirai paklauskite. Atviri klausimai natūraliai skatina gilesnę diskusiją ir suteikia pašnekovui saugią erdvę atsiverti. Bendravimo metu stenkitės vengti uždarų klausimų, į kuriuos galima atsakyti tik sausais žodžiais Taip arba Ne. Kur kas geriau naudoti tokias formuluotes kaip: Kaip tu pats jautiesi dėl šios neįprastos situacijos? arba Kas tau šiuo metu kelia patį didžiausią nerimą, kai apie tai galvoji? Žmonės be galo vertina ir greitai prisiriša prie tų, kurie jais domisi nuoširdžiai ir be teismo.
Sąmoningai atsisakykite išankstinių nuostatų ir vertinimų
Visi mes per gyvenimą esame sukaupę unikalų bagažą – turime savo vertybių sistemą, įsitikinimus ir patirtį, per kurią filtruojame visą mus supantį pasaulį. Tačiau norint iš tiesų suprasti kitą žmogų, būtina bent trumpam savo vertinimus ir asmeninius filtrus padėti į šalį. Net jei jūs visiškai nepritariate žmogaus poelgiui ar požiūriui, pasistenkite analizuoti ir suprasti, kokios patirtys jį prie to privedė. Galbūt jis taip elgiasi vedamas didelės baimės? Galbūt jis vaikystėje negavo reikiamos meilės, o galbūt tiesiog neturi tos informacijos, kurią turite jūs? Svarbu atsiminti vieną auksinę taisyklę: empatija jokiu būdu nereiškia, kad jūs turite pateisinti žalingą ar blogą elgesį; ji tiesiog reiškia, kad jūs giliai suprantate to elgesio atsiradimo priežastis.
Nuolat plėskite savo asmeninį akiratį
Kuo daugiau skirtingų, nepatirtų situacijų išgyvensite savo gyvenime, tuo lengviau jums bus suprasti žmones, kilusius iš įvairių socialinių, ekonominių ar kultūrinių sluoksnių. Tam nereikia išleisti kalno pinigų. Daug skaitykite – ypač kokybišką grožinę literatūrą, žiūrėkite gilius dokumentinius filmus apie visiškai kitokį gyvenimą gyvenančius žmones, keliaukite (net ir savo šalies ribose) ir nebijokite bendrauti su tais, kurie mąsto visiškai priešingai nei jūs. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad skaitymas ir gilinimasis į knygų personažų gyvenimus ypač stipriai lavina žmogaus smegenų dalis, atsakingas už gebėjimą įsijausti į kitų asmenų vaidmenis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie empatiją
Ar apskritai įmanoma turėti per daug empatijos ir ar tai pavojinga?
Taip, tai visiškai įmanoma. Būsena, kai žmogus tarsi kempinė sugeria per daug svetimų, sunkių emocijų ir nesugeba nuo jų laiku atsiriboti, psichologijoje vadinama empatijos nuovargiu. Tai ypač dažnai pasitaikantis reiškinys tarp medicinos darbuotojų, psichoterapeutų, slaugytojų ir socialinių darbuotojų. Dėl nuolatinės ir per didelės emocinės naštos ilgainiui gali atsirasti visiška apatija, chroniškas nuovargis ir gilus perdegimas.
Kuo iš esmės skiriasi empatija nuo paprastos simpatijos?
Simpatija reiškia gailestį, užuojautą ar liūdesį dėl kito žmogaus nelaimės, tačiau ji dažniausiai reiškiama išlaikant saugų emocinį atstumą. Jūs gailitės žmogaus, bet nesileidžiate kartu su juo į emocines gelmes. Empatija, tuo tarpu, yra retas gebėjimas visiškai susitapatinti ir pajausti tą patį, ką tuo metu išgyvena kitas. Jei simpatija sako: Man tikrai labai gaila, kad tau taip blogai nutiko, tai tikroji empatija sako: Aš jaučiu tavo didžiulį skausmą ir esu čia pat, kartu su tavimi šioje tamsoje.
Ar visi vaikai gimsta iš karto turėdami empatijos jausmą?
Vaikai gimsta turėdami didelį biologinį potencialą empatijai, tačiau šis įgūdis nėra pilnai susiformavęs – jis evoliucionuoja vaikui augant. Pačius pirmuosius primityvios empatijos požymius galima aiškiai pastebėti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (pavyzdžiui, kai vienas kūdikis pradeda nenumaldomai verkti išgirdęs palatoje kitą verkiantį kūdikį). Tačiau sudėtingesnis, kognityvinis kito žmogaus jausmų supratimas vystosi gana lėtai ir palaipsniui, daugiausia per kasdienę socialinę sąveiką su bendraamžiais bei stebint tiesioginį tėvų elgesio pavyzdį.
Ar tiesa, kad psichopatai visiškai neturi jokios empatijos?
Neuromoksliniai tyrimai atskleidžia gana įdomų faktą: asmenys, turintys stiprių psichopatinių bruožų, dažnai tiesiog puikiai valdo kognityvinę empatiją. Tai reiškia, kad jie labai tiksliai supranta, ką kiti žmonės jaučia ir galvoja, ir būtent todėl jie gali taip meistriškai ir be skrupulų manipuliuoti aplinkinių jausmais. Tačiau jiems visiškai, absoliučiai trūksta emocinės ir užuojautos empatijos – tai yra, jie nejaučia absoliučiai jokio vidinio diskomforto, kaltės ar sąžinės graužaties dėl to, kad dėl jų veiksmų kiti žmonės kenčia.
Empatijos ribos ir asmeninės emocinės higienos svarba
Nors išlavintas gebėjimas įsijausti į kitų žmonių išgyvenimus ir laiku suteikti pagalbą yra neįkainojamas dvasinis turtas, jis jokiu būdu negali tvariai egzistuoti be labai aiškių, tvirtų asmeninių ribų nustatymo. Žmonės, kurie pamiršta save ir nuolat desperatiškai siekia padėti visiems aplinkiniams, beatodairiškai sugerdami jų skausmą, problemas ir traumas, labai greitai rizikuoja prarasti savo pačių psichologinį ir emocinį stabilumą. Suprasti kitą žmogų ir atjausti jį nereiškia prievolės prisiimti atsakomybės už jo paties gyvenimą, jo daromas klaidas ar jo sprendimus. Sveika, tvari empatija visada, be išimčių, eina išvien su adekvačiu savęs saugojimu ir meile sau.
Griežta asmeninė emocinė higiena reikalauja, kad mes išmoktume reguliariai sustoti ir objektyviai įvertintume savo pačių savijautą po kiekvieno intensyvesnio bendravimo epizodo. Jei pradedate jausti, kad kito žmogaus sunkumai ir neišspręstos problemos pradeda nevaldomai dominuoti jūsų pačių mintyse, trukdo susikaupti darbe, trikdo jūsų ramų miegą ar sukelia nepaaiškinamą, sekinantį nerimą, tai yra ryškus raudonas signalas, kad jūsų asmeninės empatijos ribos buvo smarkiai pažeistos. Tokiose sudėtingose situacijose yra gyvybiškai svarbu išmokti grąžinti atsakomybę atgal savo pašnekovui. Jūs tikrai galite ir turite pasiūlyti savo žmogišką palaikymą ar išklausymą, tačiau privalote pripažinti bei garsiai įvardinti, kad galutinius gyvenimo sprendimus žmogus turi priimti ir įgyvendinti tik jis pats.
Praktikuojant asmeninių ribų brėžimą, taip pat nepaprastai naudinga išmokti laiku atpažinti vadinamuosius energetinius vampyrus. Tai yra žmonės, kurie nuolat, be jokio saiko reikalauja jūsų laiko ir emocinio palaikymo, tačiau patys nededa absoliučiai jokių pastangų siekdami pakeisti savo destruktyvią situaciją arba niekada nerodo jokios atgalinės empatijos jūsų atžvilgiu. Bendravimas su tokio tipo asmenybėmis turėtų būti griežtai dozuojamas, o kartais ir visiškai apribojamas. Sąmoningas, savalaikis atsitraukimas anaiptol nereiškia, kad jūs esate blogas ar beširdis žmogus; tai tiesiog reiškia, kad jūs adekvačiai vertinate savo psichologinę sveikatą ir puikiai suprantate, jog niekada negalėsite kokybiškai ir nuoširdžiai padėti kitiems, jei jūsų pačių vidiniai energijos resursai bus visiškai išsekę. Teisingos pusiausvyros išlaikymas tarp atjautos mus supančiam pasauliui ir būtino rūpesčio pačiu savimi garantuoja, kad jūsų nuostabus gebėjimas suprasti kitus išliks stiprus, naudingas ir visiškai nekenksmingas jums patiems per visą jūsų gyvenimą.
