Daugelis žmonių, susiduriančių su regėjimo problemomis, dažnai iškart pagalvoja apie trumparegystę arba toliaregystę, tačiau egzistuoja ir dar viena, itin dažna refrakcijos yda, kurią žmonės neretai supainioja su kitais sutrikimais. Tai – astigmatizmas. Ši akių būklė nėra liga, o veikiau optinis netobulumas, kurį lemia netaisyklinga akies ragenos arba lęšiuko forma. Nors tai gali skambėti gąsdinančiai, svarbu suprasti, kad astigmatizmas yra labai gerai valdoma būklė, su kuria gyvena milijonai žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas tiksliai vyksta jūsų akyse, kai atsiranda astigmatizmas, kokie simptomai išduoda šį sutrikimą bei kokie būdai padeda susigrąžinti ryškų matymą.
Kas yra astigmatizmas ir kodėl jis atsiranda?
Sveikoje akyje ragena ir lęšiukas yra taisyklingos, sferinės formos, panašios į futbolo kamuolį. Ši forma leidžia šviesos spinduliams, patekusiems į akį, susikaupti viename taške ant tinklainės, todėl matome ryškų ir aiškų vaizdą. Tačiau esant astigmatizmui, ragenos ar lęšiuko paviršius tampa netaisyklingas, primenantis ne futbolo, o regbio kamuolį ar kiaušinį.
Dėl šio formos iškraipymo į akį patenkanti šviesa lūžta netolygiai. Užuot susikaupę viename taške, šviesos spinduliai išsisklaido ir krenta į skirtingas vietas tinklainės paviršiuje. Rezultatas – vaizdas tampa neryškus, išsiliejęs ar net šiek tiek iškreiptas, nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu esantys objektai yra stebimi.
Astigmatizmas dažniausiai yra įgimta būklė. Tai reiškia, kad dauguma žmonių gimsta su tam tikro laipsnio astigmatizmu, kurio net nepastebi, nes jis yra labai nedidelis ir netrukdo kasdienei veiklai. Visgi, bėgant metams, akies forma gali šiek tiek kisti. Taip pat astigmatizmas gali atsirasti po akių traumų, chirurginių operacijų ar dėl tam tikrų akių ligų, tokių kaip keratokonusas.
Kaip atpažinti astigmatizmą: pagrindiniai simptomai
Astigmatizmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo laipsnio. Kartais žmogus gali net neįtarti turintis šią ydą, kol regėjimo patikrinimo metu gydytojas oftalmologas nepasako diagnozės. Tačiau esant ryškesniam astigmatizmui, kūnas siunčia aiškius signalus, kad kažkas yra negerai.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Vaizdo neryškumas ar iškraipymas. Tai dažniausias simptomas – matomi objektai gali atrodyti lyg „ištampyti“, sulieti, o tiesios linijos gali pasirodyti šiek tiek banguotos.
- Nuolatinis akių nuovargis. Kadangi akys nuolat stengiasi fokusuoti neryškų vaizdą, raumenys patiria didelę įtampą, ypač dirbant kompiuteriu ar skaitant.
- Galvos skausmai. Dažnai jie kyla dėl nuolatinio akių įsitempimo ir bandymo „išgaudyti“ ryškų vaizdą. Tai ypač pasireiškia dienos pabaigoje.
- Sunku matyti prietemoje ar naktį. Astigmatizmą turintys žmonės dažnai skundžiasi, kad naktį vairuojant automobilį šviesos šaltiniai (žibintai, šviesoforai) aplink save skleidžia „spyglius“ ar šviesos sklaidą, kuri labai vargina.
- Prisimerkimas norint ką nors įžiūrėti. Žmonės dažnai nesąmoningai prisimerkia, nes taip šiek tiek keičiamas šviesos patekimo kampas į akį, o tai laikinai padeda matyti šiek tiek ryškiau.
Jei jaučiate šiuos simptomus, tai nebūtinai reiškia astigmatizmą – tai gali būti ir kitų regėjimo problemų ženklai. Tačiau tai yra rimtas signalas, rodantis, kad būtina apsilankyti pas akių gydytoją profesionaliam patikrinimui.
Astigmatizmo diagnostikos procesas
Astigmatizmą diagnozuoti yra gana nesudėtinga ir neskausminga. Regėjimo patikrinimo metu oftalmologas atlieka keletą testų, kurie padeda tiksliai nustatyti, ar akies lęšiukas arba ragena yra netaisyklingos formos.
- Regėjimo aštrumo patikrinimas. Paprasčiausias testas, kurio metu prašoma perskaityti raides iš tam tikro atstumo. Tai leidžia nustatyti, kaip gerai matote iš toli ir ar reikalinga korekcija.
- Keratometrija. Tai procesas, kurio metu naudojamas keratometras, skirtas išmatuoti ragenos išlinkimą. Gydytojas fokusuoja šviesą į rageną ir matuoja atspindį, taip nustatydamas ragenos formą bei astigmatizmo laipsnį.
- Refrakcijos tyrimas. Gydytojas naudoja specialų prietaisą – foropterį, kuriame keičiami įvairūs lęšiai. Jūsų prašoma žiūrėti į lentelę ir nurodyti, su kuriais lęšiais matote ryškiausiai. Šis testas leidžia tiksliai parinkti akinių ar kontaktinių lęšių stiprumą.
- Ragenos topografija. Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekamas kompiuterinis ragenos paviršiaus žemėlapio sudarymas. Tai suteikia itin tikslų vaizdą apie visus ragenos nelygumus.
Kaip koreguojamas astigmatizmas?
Geros žinios yra tai, kad astigmatizmas yra labai sėkmingai koreguojamas. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip užtikrinti ryškų matymą: akiniai, kontaktiniai lęšiai ir lazerinė akių chirurgija.
Akiniai yra paprasčiausias ir saugiausias būdas. Astigmatizmo korekcijai naudojami specialūs cilindriniai lęšiai. Skirtingai nei įprasti lęšiai, kurie turi vienodą galią per visą paviršių, cilindriniai lęšiai turi skirtingą laužiamąją galią skirtingose ašyse. Tai leidžia kompensuoti netaisyklingą ragenos formą ir nukreipti šviesą į tinkamą tašką.
Kontaktiniai lęšiai taip pat gali būti puikus pasirinkimas. Astigmatizmui koreguoti naudojami toriniai lęšiai. Jie sukurti taip, kad turėtų skirtingą stiprumą skirtingose vietose ir stabiliai laikytųsi ant akies paviršiaus, kad korekcija būtų nuolatinė ir tiksli. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti itin patogius ir pralaidžius orui lęšius.
Lazerinė akių operacija yra radikalesnis, bet itin populiarus būdas, leidžiantis visiškai atsikratyti akinių ar kontaktinių lęšių. Operacijos metu lazeris tiksliai „iššlifuoja“ rageną, suteikdamas jai taisyklingą, sferinę formą. Tai greita, saugi ir efektyvi procedūra, po kurios dauguma žmonių džiaugiasi puikiu regėjimu be jokių papildomų priemonių.
Astigmatizmas ir gyvenimo kokybė
Nors astigmatizmas gali atrodyti kaip nedidelis nepatogumas, jo įtaka gyvenimo kokybei neturėtų būti nuvertinta. Jei būklė nekoreguojama, nuolatinis akių nuovargis, galvos skausmai ir neryškus vaizdas gali neigiamai paveikti jūsų produktyvumą darbe ar moksluose. Pavyzdžiui, nuolatinis bandymas įžiūrėti neryškų tekstą kompiuterio ekrane verčia greičiau pavargti, todėl darote daugiau klaidų, prarandate koncentraciją.
Vairavimas tamsiu paros metu esant astigmatizmui gali būti pavojingas, nes išsilieję žibintai akina ir trukdo tinkamai įvertinti atstumą bei aplinką. Todėl, net jei jaučiate, kad „vis dar kažkaip matau“, vizitas pas akių gydytoją ir tinkamos korekcijos priemonės pasirinkimas gali ženkliai pagerinti jūsų kasdienybę.
Svarbu paminėti ir tai, kad astigmatizmas gali kisti bėgant metams. Todėl net jei jau nešiojate akinius, būtina reguliariai (bent kartą per metus ar dvejus) tikrintis regėjimą. Gali tekti atnaujinti akinių ar lęšių receptą, kad jūsų akys nepatirtų nereikalingo krūvio.
Dažniausiai užduodami klausimai apie astigmatizmą
Ar astigmatizmas gali išnykti savaime?
Ne, astigmatizmas savaime neišnyksta. Kadangi tai yra fizinis akies ragenos ar lęšiuko formos netobulumas, jis negali pasikeisti į taisyklingą formą be išorinės intervencijos. Visgi, kai kuriais atvejais labai nedidelis astigmatizmas gali būti nejuntamas arba žmogus gali prie jo prisitaikyti, tačiau tai nereiškia, kad būklė pasikeitė.
Ar galima išvengti astigmatizmo atsiradimo?
Kadangi daugeliu atvejų astigmatizmas yra įgimtas ir nulemtas genetikos, jo išvengti neįmanoma. Tačiau galima apsaugoti akis nuo traumų, kurios taip pat gali sukelti astigmatizmą. Svarbu laikytis saugumo taisyklių sportuojant ar dirbant su pavojingais įrankiais bei reguliariai tikrintis akis.
Ar astigmatizmas trukdo atlikti lazerinę akių operaciją?
Daugeliu atvejų – ne. Šiuolaikinės lazerinės technologijos leidžia sėkmingai koreguoti astigmatizmą. Žinoma, prieš operaciją gydytojas turi įvertinti ragenos storį ir kitus parametrus, kad patvirtintų, jog operacija jums yra saugi ir efektyvi.
Kuo skiriasi trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas?
Trumparegystė reiškia, kad gerai matote iš arti, bet blogai iš toli. Toliaregystė – atvirkščiai, geriau matote iš toli nei iš arti. Astigmatizmas reiškia neryškų vaizdą visais atstumais dėl netaisyklingos akies formos. Dažnai astigmatizmas pasireiškia kartu su trumparegyste arba toliaregyste.
Ar vaikai gali turėti astigmatizmą?
Taip, vaikai gali gimti su astigmatizmu. Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą, nes nediagnozuotas ir nekoreguotas astigmatizmas gali trukdyti vaikui mokytis, sukelti skaitymo sunkumų ir netgi privesti prie „tingios akies“ (ambliopijos) susiformavimo.
Rekomendacijos akių sveikatai išsaugoti
Nors astigmatizmo išvengti sunku, bendra akių sveikata yra jūsų rankose. Siekiant išlaikyti gerą regėjimą ir sumažinti akių įtampą, rekomenduojama laikytis paprastų taisyklių. Visų pirma, dirbdami kompiuteriu taikykite 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių žiūrėkite į tašką, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų), bent 20 sekundžių. Tai leidžia akių raumenims atsipalaiduoti.
Svarbu užtikrinti pakankamą apšvietimą skaitant ar dirbant smulkius darbus. Prastas apšvietimas verčia akis įsitempti labiau. Taip pat nepamirškite apsaugoti akių nuo kenksmingų UV spindulių – nešiokite kokybiškus saulės akinius su UV filtru. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais A, C, E bei omega-3 riebalų rūgštimis, taip pat prisideda prie bendros akių sveikatos būklės palaikymo.
Galiausiai, svarbiausias patarimas – neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų. Jei jaučiate, kad vaizdas darosi neryškus, dažniau skauda galvą ar akys pavargsta greičiau nei įprastai – nedelskite. Reguliarios konsultacijos pas oftalmologą yra geriausias būdas laiku pastebėti ne tik astigmatizmą, bet ir kitas akių ligas, kurios ankstyvoje stadijoje yra lengviau valdomos.
