Vilniaus universitetas

Proteomikos centras

Lietuvos biochemiku draugija


Orai Vilniuje

Biochemijos instituto vykdomi nacionaliniai moksliniai projektai:

Lietuvos mokslo tarybos administruojami projektai

2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa

„Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai (SMART)“

    "Pacientui savitos plaučių vėžio heterogeninių ląstelių ex vivo modelinės sistemos sukūrimas priešvėžinių vaistų parinkimui personalizuotam gydymui"

    Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje, Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“, Biochemijos institute vykdomas projektas „Pacientui savitos plaučių vėžio heterogeninių ląstelių ex vivo modelinės sistemos sukūrimas priešvėžinių vaistų parinkimui personalizuotam gydymui“, proj. paraiškos Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0072.

    Projekto trukmė - 2018-01-08 – 2022-01-07
    Mokslinio tyrimo vadovė – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Audronė Valerija Kalvelytė.

    Projekto tikslas - sukurti modelinę sistemą, sudarytą iš paciento ląstelių, skirtą veiksmingų terapinių poveikių nustatymu konkrečiam pacientui. Modelis pagrįstas vėžinį audinį sudarančių ląstelių ex vivo funkcine patikra laboratorijoje bei galimų konkretaus vaisto (ir efektyvių kombinacijų) veikimo mechanizmų nustatymu skirtingose ląstelėse

    Santrauka
    Naujausi tyrimai, kuriuos paremia ir epidemiologų duomenys, rodo, kad dauguma vėžio atvejų yra nulemti atsitiktinių mutacijų, o sveika gyvensena tik nežymiai sumažina susirgimo vėžiu riziką. Taip pat pažymėtina, kad nepaisant pažangios biožymenimis pagrįstos personalizuotos vėžio terapijos, stebimas tik trumpalaikis jos poveikis, o atskiriems pacientams ji visai neveikia. Vėžio genomika ir tuo būdu identifikuotais ląsteliniais molekuliniai taikiniais pagrįstas vaistų parinkimas ir gydymas daugumoje atvejų nepasiteisina – įgyjamas atsparumas, stebimas naviko atsinaujinimas ir metastazės. Visa tai rodo naujų įrankių, tyrimo sistemų, gydymo inovacijų būtinumą. Šio projekto tikslas yra nauja technologija, skirta vėžio atsparumo taikomai terapijai problemos sprendimui. Projektas remiasi įdėja, kad šalia genetinio, ląstelių fenotipinis heterogenškumas lemia atsparumą pasirinktiems vaistams. Projekte kuriama priešvėžinių vaistų poveikio vertinimo ir atsako į gydymą konkrečiam pacientui prognozavimo modelinė sistema, apimanti ląstelių fenotipinį heterogeniškumą ir yra skirta vaistų veiksmingumo in vitro patikrai. Modelis remiasi vėžinį audinį sudarančių ląstelių ex vivo funkcine patikra bei galimų veiksmingų terapinių poveikių nustatymu individualioms ląstelėms. Naujo modelio pavyzdžiu tikimės pagrįsti naviką sudarančių ląstelių subpopuliacijų svarbą prognuozuojant atsaką į gydymą konkrečiam pacientui, bei konkrečiu atveju nustatyti veiksmingus terapinius poveikius. Sukurti ląstelių ex vivo modeliai bus svarbūs fundamentiniuose vėžio biologijos tyrimuose, nustatant galimus vaistų veikimo mechanizmus skirtingų lastelių bei skirtingų navikų atvejais. Pirminių vėžio ląstelių linijų modelinės sistemos ateityje gali tapti įrankiu gydytojams priimant terapinį sprendimą.